(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Pirmas puslapis

Viceministras: dviejų rūšių universitetų tikrai nebus

2017 m. vasario 18 d.

Di­die­ji ša­lies uni­ver­si­te­tai ne­no­ri fi­lia­lų ir fa­kul­te­tų re­gio­nuo­se. Ma­ži uni­ver­si­te­tai – per bran­gu vals­ty­bei, o re­gio­ni­nių uni­ver­si­te­tų nė­ra ir ne­bus. Ką „nu­žu­dy­ti“ – Šiau­lių uni­ver­si­te­tą ar Šiau­lių vals­ty­bi­nę ko­le­gi­ją? Skam­bu­tis ga­li nu­skam­bė­ti jau pir­ma­die­nį – ko­kią uni­ver­si­te­tas pa­teiks sa­vo vi­zi­ją, kaip iš­lik­ti? Apie tai – in­ter­viu su švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ru dr. Gied­riu­mi VI­LIŪ­NU.

– Dar 2009-ai­siais siū­lė­te per­tvar­ky­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lą Lie­tu­vo­je ir pa­lik­ti ša­ly­je tik pen­kis uni­ver­si­te­tus. Ar šiuo me­tu pa­skelb­ta re­for­ma nė­ra pa­vė­luo­ta?

– Tuo me­tu bu­vo la­bai pa­lan­kus lai­kas per­tvar­kai, nes uni­ver­si­te­tai gy­ve­no pa­ki­li­mo sta­di­jo­je. Per tą lai­ką da­lis uni­ver­si­te­tų la­bai nu­si­lpo, nes smar­kiai pra­dė­jo ma­žė­ti stu­den­tų, by­rė­ti aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės. O tuo me­tu dar tu­rė­jo­me vi­sus struk­tū­ri­nius fon­dus, ku­riuos ga­lė­jo­me pa­skirs­ty­ti to­ly­giau ir stip­rin­ti to­ly­giai aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lą. Bet pa­si­rink­tas aukš­tų­jų mo­kyk­lų ke­lias per kon­ku­ren­ci­ją, to­dėl su­stip­rė­jo ke­le­tas aukš­tų­jų mo­kyk­lų, ku­rios ga­vo struk­tū­ri­nių fon­dų in­ves­ti­ci­jas per In­teg­ruo­tų moks­lo, stu­di­jų ir vers­lo slė­nius. Ma­nau, kad pa­lan­kus mo­men­tas per­tvar­ky­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lą bu­vo pra­leis­tas, ir man dėl to gai­la.

– Ko­dėl da­bar pa­skel­bus aukš­tų­jų mo­kyk­lų per­tvar­ką vi­sų akys nu­kry­po į Šiau­lius, o ne į Vil­nių ir Kau­ną, kur žy­miai dau­giau aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Ar Šiau­lių uni­ver­si­te­tas – di­džiau­sia pro­ble­ma?

– Kau­ne ir Vil­niu­je yra di­džiau­sias aukš­tų­jų mo­kyk­lų per­tek­lius. Gal daug dė­me­sio ski­ria­ma Šiau­liams, nes pa­tys šiau­lie­čiai la­bai jaut­riai iš kar­to su­rea­ga­vo į nuo­sta­tas, kad rei­kė­tų op­ti­mi­zuo­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lą. Tai na­tū­ra­lu, nes stu­di­ja, ku­ri bu­vo pa­da­ry­ta dar iki skel­biant per­tvar­ką, ro­dė, kad Šiau­lių uni­ver­si­te­to de­mog­ra­fi­nė per­spek­ty­va yra mig­lo­ta.

Dėl Šiau­lių, kaip uni­ver­si­te­ti­nio mies­to, atei­ties taip pat yra rū­pes­tis – ir re­gio­no po­li­ti­kos, ir švie­ti­mo po­li­ti­kos kon­teks­te.

– Kaip Šiau­liams ne­te­kus uni­ver­si­te­ti­nio mies­to sta­tu­so, įsi­vaiz­duo­ja­ma re­gio­ni­nė po­li­ti­ka ir ap­skri­tai ket­vir­to­jo ša­lies did­mies­čio, re­gio­no cent­ro per­spek­ty­vos?

– Pir­miau­sia tur­būt nie­kas nė­ra už­si­mi­nęs, kad tu­rė­tų iš­nyk­ti Šiau­liuo­se uni­ver­si­te­ti­nis moks­las, koks jis mies­te eg­zis­ta­vo nuo tar­pu­ka­rio, kai uni­ver­si­te­to dar ne­bu­vo, o tik stu­di­jos, pa­vyz­džiui, mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ja, vė­liau – pe­da­go­gi­nis ins­ti­tu­tas, įvai­rūs fi­lia­lai ir taip to­liau. Tai yra vie­nas iš va­rian­tų, kad prie to grįž­tu­me.

Kad Šiau­liai tu­ri lik­ti aukš­to­jo moks­lo mies­tu – dėl to abe­jo­nės ne­ky­la. Vi­siš­kai aiš­ku yra ir tai, kad aukš­to­sios mo­kyk­los už­da­ry­mas yra blo­gas ženk­las in­ves­tuo­to­jams, mies­to pi­lie­čiams, ir to tik­rai Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ne­no­ri. Tai nė­ra joks tiks­las. To no­rė­tu­me iš­veng­ti, bet kaip?

– Vis kal­ba­ma užuo­lan­ko­mis, kad Šiau­liuo­se aukš­ta­sis moks­las iš­liks. Bet juk aukš­tą­jį moks­lą tei­kia ir ko­le­gi­ja. Ar iš­liks pa­ts Šiau­lių uni­ver­si­te­tas?

– Vy­riau­sy­bė vi­sų pir­ma ir krei­pė­si į pa­čius mies­tus – sa­vi­val­dą, uni­ver­si­te­tus, pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, klaus­da­ma, kaip jie pa­tys ma­to uni­ver­si­te­tų per­spek­ty­vą? Vy­riau­sy­bė lau­kia jų siū­ly­mų iki atei­nan­čio pir­ma­die­nio – va­sa­rio 20 die­nos.

Ži­no­ma, pa­ra­le­liai yra at­lie­ka­ma ir ana­li­zė, gi­li­na­ma įro­dy­mų ba­zė, ku­rių pa­grin­du bū­tų ga­li­ma siū­ly­mus ap­svars­ty­ti, gal­būt to­bu­lin­ti ir priim­ti spren­di­mus. To­dėl šiuo me­tu nė­ra ko­kių nors pa­ruoš­tų spren­di­mų.

No­rė­čiau la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad ta su­dė­tin­ga pa­dė­tis yra dėl to, kad kei­čia­si ša­lies de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja. Tur­būt dau­ge­lis ma­to, ko­kios yra pro­gno­zės: de­mog­ra­fi­nė ba­zė ne­beat­lai­ko tiek aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Mes tik­rai ma­ty­tu­me, kad Šiau­liuo­se ga­li lik­ti, tar­ki­me, ne­di­de­lė uni­ver­si­te­ti­nė aukš­to­ji mo­kyk­la, bet ta­da ji ga­lės pa­siū­ly­ti šiau­lie­čiams gal­būt dvie­jų, tri­jų, ke­tu­rių kryp­čių stu­di­jas – de­mog­ra­fiš­kai dau­giau nė­ra stu­den­tų.

To neuž­teks, ka­dan­gi me­di­ci­nos stu­di­jų tik­rai čia ne­bus, grei­čiau­siai, kad ne­bus ir fi­zi­nių moks­lų, ir gam­tos moks­lų to­kia apim­ti­mi, kaip yra Vil­niaus uni­ver­si­te­te ar Kau­ne. Tech­no­lo­gi­jos tur­būt tu­rė­tų bū­ti in­ži­ne­ri­jos stu­di­jų, nes yra pra­mo­nės po­rei­kis. Bet tai reiš­kia, kad vis tiek dau­gu­ma žmo­nių iš­va­žiuos stu­di­juo­ti ki­tur, nes tai bus la­bai ma­ža mo­kyk­la. Kad už­tik­rin­tu­me ko­ky­bę, ku­ri ati­tik­tų nor­ma­lų aukš­to­jo moks­lo ly­gį, ky­la klau­si­mas, kaip tu­rė­ti vi­są rei­ka­lin­gą pro­fe­sū­rą dviem trims gru­pėms stu­den­tų? Tai yra be ga­lo bran­gu. Mes ne­sa­me to­kia tur­tin­ga ša­lis.

„Įsi­tink­li­ni­mas“ uni­ver­si­te­to ar iš­lai­kant sa­va­ran­kiš­ką sta­tu­są, ar pa­si­ren­kant ko­kią ki­tą for­mą, yra vie­na iš ga­li­my­bių už­megz­ti ry­šius kaž­ko­kios pro­gra­mos ar fa­kul­te­to at­žvil­giu su stip­rio­mis aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis Kau­ne, Vil­niu­je ar­ba už­sie­ny­je – toks va­rian­tas ga­lė­tų bū­ti.

Ki­tas va­rian­tas – stip­riau su­si­sie­ti su vie­to­je esan­čia ko­le­gi­ja ar ki­tais lyg­me­ni­mis ir su­si­tar­ti, kaip bend­ra­dar­biau­ti, keis­tis dės­ty­to­jais ir kar­tu vyk­dy­ti da­lį pro­gra­mų.

– Kai kas svars­to, kad rei­kė­tų su­jung­ti Šiau­lių uni­ver­si­te­tą ir vals­ty­bi­nę ko­le­gi­ją. Ko­le­gi­ja pa­gal dau­ge­lį ro­dik­lių ge­riau lai­ko­si, nei uni­ver­si­te­tas. Yra bai­mi­na­ma­si, kad gai­vi­nant uni­ver­si­te­tą ga­li bū­ti nu­ma­rin­ta ir ko­le­gi­ja. Ką ma­no­te apie tai?

– At­ra­mos taš­kas, mi­nis­te­ri­jos po­žiū­riu, yra kva­li­fi­ka­ci­jų pa­klau­sa – ko rei­kia mies­tui, re­gio­nui. Jei­gu gai­vi­nant vie­ną, pra­žu­dy­tu­me ki­tą – ar tai bū­tų pra­smin­ga?

Rei­kia žiū­rė­ti, koks yra pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų po­rei­kis ko­le­gi­jo­se ir koks yra uni­ver­si­te­ti­nių kva­li­fi­ka­ci­jų po­rei­kis, kiek tiks­lin­ga ir per­spek­ty­vu jį ten­kin­ti uni­ver­si­te­to pa­grin­du, kai, pa­vyz­džiui, Šiau­lių re­gio­nui, rei­kia vie­no ar dvie­jų konk­re­čių spe­cia­lis­tų per me­tus. Gal ta­da juos pi­giau pa­si­reng­ti ki­tuo­se mies­tuo­se ar net už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se?

To­dėl ir no­rė­tu­me, kad re­gio­nas, kraš­tas api­brėž­tų la­bai aiš­kiai, ko jiems rei­kia ir ban­dy­si­me tuo pa­grin­du mo­de­liuo­ti, ko­kios stu­di­jos ga­lė­tų lik­ti, kaip uni­ver­si­te­tas ga­lė­tų pro­fi­liuo­tis.

– Ak­cen­tuo­ja­ma, kad už­da­rius uni­ver­si­te­tą da­lis mies­to aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės lik­tų be dar­bo.

– Uni­ver­si­te­to pa­skir­tis nė­ra bū­ti so­cia­li­nės glo­bos įstai­ga.

– Uni­ver­si­te­tas prieš ke­lio­li­ka me­tų pir­ko di­džiu­lius pa­sta­tus, ku­rie šian­dien yra ne tik ne­rei­ka­lin­gi, bet ir di­džiu­lė naš­ta, nes daug kai­nuo­ja juos iš­lai­ky­ti. Ką siū­lo­te da­ry­ti su ne­rei­ka­lin­gais pa­sta­tais, ku­rie yra Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos nuo­sa­vy­bė?

– Uni­ver­si­te­tas yra in­ven­to­ri­za­vęs per­tek­li­nį tur­tą. Ne vi­są jį pa­ts pir­ko, in­ves­ta­vo ir vals­ty­bė. Vis­kas pri­klau­sys nuo bū­si­mų spren­di­mų. Prin­ci­pi­nė Vy­riau­sy­bės nuo­sta­ta, kad tas per­tek­li­nis tur­tas ga­lė­tų bū­ti rein­ves­tuo­tas į Lie­tu­vos aukš­tą­jį moks­lą – tur­tą tie­siog par­da­vus, ar ati­da­vus ki­tiems var­to­to­jams.

– Ar re­gio­ni­niai uni­ver­si­te­tai ga­lė­tų tu­rė­ti sa­vo ni­šą per­tvar­kant aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lą?

– Re­gio­ni­nis uni­ver­si­te­tas – tai ne at­ski­ras aukš­to­sios mo­kyk­los ti­pas, bet funk­ci­ja: uni­ver­si­te­tai, ku­rie dir­ba re­gio­ne re­gio­nui. Vi­sų uni­ver­si­te­tų iš­duo­da­mi dip­lo­mai yra vie­no­di ir dvie­jų rū­šių uni­ver­si­te­tų Lie­tu­vo­je tik­rai ne­bus. Yra vie­nas aukš­to­sios mo­kyk­los ti­pas – uni­ver­si­te­tas su vie­no­dais ko­ky­bės kri­te­ri­jais, vie­no­dos ver­tės dip­lo­mais. Šiuo po­žiū­riu uni­ver­si­te­tas yra ar­ba jo nė­ra.

– Ar gir­dė­jo­te, pa­vyz­džiui, Vil­niaus uni­ver­si­te­to, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to va­do­vų nuo­mo­nę, kad Šiau­liuo­se ga­li­ma bū­tų tu­rė­ti šių uni­ver­si­te­tų fa­kul­te­tus, pa­da­li­nius?

– Po­kal­bių su to­mis aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis yra bu­vę Šiau­lių uni­ver­si­te­to ini­cia­ty­va. Ta­čiau iš di­džių­jų mies­tų gir­dė­jau šiek tiek ki­tų pa­sta­bų, kad la­bai su­si­trau­kus stu­den­tų skai­čiui di­de­lė naš­ta iš­lai­ky­ti fa­kul­te­tus ar fi­lia­lus ki­tuo­se mies­tuo­se, pa­vyz­džiui, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tui Pa­ne­vė­žy­je. Tai ne­ren­ta­bi­lu, to­dėl di­de­lio ver­ži­mo­si į re­gio­nus šia pra­sme nė­ra ir ne­bus. Ne­bė­ra fi­nan­si­nio pa­trauk­lu­mo.

– Yra nuo­mo­nė, kad bū­tų ver­ta at­lik­ti Šiau­lių uni­ver­si­te­te išo­rės fi­nan­si­nį au­di­tą, ku­ris pa­ro­dy­tų tik­rą­ją uni­ver­si­te­to fi­nan­si­nę pa­dė­tį, pa­gal ku­rią bū­tų leng­viau ap­si­spręs­ti dėl šios aukš­to­sios mo­kyk­los li­ki­mo.

– Tu­ri­me aukš­tų­jų mo­kyk­lų išo­ri­nio ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­ras, ku­rios vyks­ta kas še­še­ri me­tai, kai yra pa­tik­ri­na­ma ir fi­nan­si­nė, va­dy­bi­nė pu­sė. Šiau­lių uni­ver­si­te­tas pa­sku­ti­nio ver­ti­ni­mo me­tu ne­se­niai bu­vo įver­tin­tas tei­gia­mai še­še­rių me­tų cik­lui.

– Aukš­tų­jų mo­kyk­lų li­ki­mas pri­klau­sys ir nuo to, kaip pa­vyks su­tar­ti Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei, nes tei­gia­ma, kad šios ins­ti­tu­ci­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų klau­si­mu kol kas tu­ri skir­tin­gą ma­ty­mą.

– Tei­sės ak­tais yra la­bai aiš­kiai api­brėž­ta, kad Vy­riau­sy­bė įpa­rei­go­ta pa­reng­ti aukš­to­jo moks­lo tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo pla­ną. Po va­sa­rio 20 die­nos su­rin­kus uni­ver­si­te­tų siū­ly­mus, bus su­da­ry­tas ir Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tas pla­nas. Jis bus pa­teik­tas Sei­mui. Sei­mas spręs sa­vo kom­pe­ten­ci­jų ri­bo­se.

Ma­nau, pa­grin­di­nė ži­nia, kad, ne­si­skirs­ty­da­mi į pro­vin­ci­jas ir cent­rus, tu­ri­me iš­spręs­ti su­si­kau­pu­sias Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­ble­mas. Nes spren­di­mai yra pa­vė­luo­ti. Su­lau­kė­me kri­ti­nio taš­ko, kai bū­ti­na per­si­tvar­ky­ti. Dar po dve­jų me­tų bus per vė­lu: ne­ma­ža da­lis uni­ver­si­te­tų tie­siog bank­ru­tuos.

Lai­kas su­si­tvar­ky­ti, kad žmo­nės tu­rė­tų dar­bo, vai­kai – ge­rą švie­ti­mą, ir ne­be­bū­tų mer­dė­jan­čių mo­kyk­lų, ku­rios tei­kia pra­stes­nius dip­lo­mus, nei di­džių­jų mies­tų uni­ver­si­te­tai. Ir nie­ko čia ne­pa­da­ry­si.

Kalbėjosi Rita ŽADEIKYTĖ

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ro Gied­riaus Vi­liū­no tei­gi­mu, iki pir­ma­die­nio lau­kia­ma ne tik pa­čių uni­ver­si­te­tų siū­ly­mų dėl jų atei­ties, bet mi­nis­te­ri­ja taip pat at­lie­ka ana­li­zę, gi­li­na „įro­dy­mų ba­zę“.

Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ro Gied­riaus Vi­liū­no tei­gi­mu, di­džių­jų uni­ver­si­te­tų „ver­ži­mo­si į re­gio­nus ku­riant ten fa­kul­te­tus ar pa­da­li­nius – nė­ra“.

Dienos populiariausi

Kultūros griuvėsiai

2017 m. vasario 21 d.
lankomiausias

Kepta antis

2017 m. vasario 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas