(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Komentarai, nuomonės

KANKLĖS SU KLAVIŠAIS

2017 m. sausio 31 d.
Vilius PURONAS

KANK­LĖS SU KLA­VI­ŠAIS

Vilius PURONAS

Se­nus pe­rio­di­kos komp­lek­tus pa­var­čius be­lie­ka ty­liai at­si­dūs­ti. Daug kas anuo­met ste­bė­jo­si, gė­rė­jo­si to­mis kank­lė­mis, svei­ki­no šiau­lie­tį J. Jan­kaus­ką. Tal­pi­nu vie­ną iš to­kių straips­ne­lių, be­veik ne­tai­sy­tą, ir vie­ną iš nuo­trau­kų laik­raš­ty­je pa­ma­ty­tų. Juk anuo­me­ti­niai en­tu­zias­tai taip pat bu­vo ge­rų no­rų žmo­nės, už­mir­šę, kad sa­vo­je pa­ra­pi­jo­je pra­na­šais ne­bū­na­ma, kad ir tuo­met vi­du­ti­ny­bė bu­vo bai­si, nes ji – vi­suo­met tei­si.


Šiau­lie­tis po­li­ci­jos tar­nau­to­jas pa­to­bu­li­no lie­tu­viš­kas kank­les.

Šiau­lių po­li­ci­jos tar­nau­to­jas Je­ro­ni­mas Jan­kaus­kas po pen­kių me­tų kruopš­taus dar­bo pa­to­bu­li­no mū­sų lie­tu­viš­kas kank­les, su­bend­rin­da­mas jas su pa­sau­li­ne mu­zi­kos teo­ri­ja.

J. Jan­kaus­ko pa­to­bu­lin­tos kank­lės tu­ri tiek sty­gų, kiek ir ro­ja­lis. Tu­ri tris ok­ta­vas ir vi­sus ma­žo­ri­nius ir mi­no­ri­nius akor­dus. Pap­ras­to­se kank­lė­se sty­gos ei­na išil­gai, o pa­to­bu­lin­to­se – sker­sai. Be to, plo­no­sios sty­gos pa­to­bu­lin­to­se kank­lė­se yra iš de­ši­nės pu­sės, kaip vi­so pa­sau­lio mu­zi­kos inst­ru­men­tuo­se. Pap­ras­to­se kank­lė­se – at­virkš­čiai.

Prie pa­to­bu­lin­tų kank­lių yra įtai­sy­tas skai­tik­lis, ku­ris nu­sta­to sty­gas ok­ta­va aukš­čiau ar že­miau. Be to, yra gar­sų slo­pin­to­jas ir mal­šin­to­jas. Pirš­tams pa­ga­min­ti spe­cia­lūs pirš­tu­kai. Kank­lių for­ma veik ne­pa­keis­ta.

Pa­to­bu­lin­tų kank­lių rū­šys to­kios: 1) Di­džio­sios — ba­ri­to­nas, 1,50 cm. il­gio; 2) ant­ra­sis te­no­ras, l,30 cm.; 3) pir­mas te­no­ras, 90 cm.; 4) kank­lių akor­deo­nas (prie or­kest­ro), 80 cm.; 5) kank­lių kont­ra­ba­sas su 12 po­ri­nių sty­gų, il­gis 1 met­ras; pus­kank­lės I ir II te­no­ras ir ba­ri­to­nas (be akor­dų, tin­ka or­kest­rui).

Kad tom kank­lėm skam­bin­ti leng­va iš­mok­ti, ro­do ir fak­tai. Jo­kio mu­zi­kos inst­ru­men­to ne­čiu­pi­nė­jęs žmo­gus per pus­va­lan­dį ga­li iš­mok­ti pa­skam­bin­ti vie­ną ku­ria nors dai­ne­lę ar pan., o mo­kąs bet ku­riuo instrumen­tu griež­ti, po trum­po su­si­pa­ži­ni­mo, pa­to­bu­lin­to­mis kank­lė­mis ga­li lais­vai, skam­bin­ti tuoj.

Per­nai iš po­li­ci­jos tar­nau­to­jų bu­vo su­da­ry­tas to­kių kank­lių or­kestras. Po 8 re­pe­ti­ci­jų or­kest­ras jau kon­cer­ta­vo, at­li­ko net še­šis da­ly­kė­lius. Tuo tar­pu, di­des­nio­ji da­lis grie­ži­kų prieš tai ne­bu­vo pa­ži­no­ju­si jo­kių mu­zi­kos inst­ru­men­tų.

Ke­le­tas kank­lių bus pa­siųs­ta švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jai su­si­pa­žin­ti.

Pa­žy­mė­ti­na, kad p. Jan­kaus­kas jo­kioj mu­zi­kos mo­kyk­loj ne­si­mo­kė, sa­va­moks­lis. Mu­zi­ką pa­mė­gęs nuo ma­žų die­nų ir mu­zi­kos inst­ru­men­tus pa­ts dir­bi­nę­sis. O šiuo lai­ku p. Jan­kaus­kas jau va­do­vau­ja po­li­ci­jos cho­rui.

„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, Šiau­liai, 1934-07-15, Nr. 28, p.1;


Šiau­lie­tiš­kos kank­lės ir Kau­ne su­kė­lė sen­sa­ci­ją. Laik­raš­čių re­por­te­riai iš­tri­mi­ta­vo pe­rio­di­ko­je apie žy­mų įvy­kį lie­tu­vių kul­tū­ros gy­ve­ni­me. Te­rei­kė­jo kva­li­fi­kuo­to žo­džio.

Bu­vo nu­spręs­ta pa­si­kvies­ti Sta­sį Šim­kų, lie­tu­vių liau­dies mu­zi­kos ži­no­vą. Kas ki­tas ga­lė­jo bū­ti au­to­ri­te­tin­ges­nis? Kank­lės bu­vo pa­dė­tos vie­šai sa­lė­je – vi­suo­me­nei ap­žiū­rė­ti ir įver­tin­ti. Šim­kaus lau­kė laik­raš­čių re­por­te­riai, fo­to­ko­res­pon­den­tai, bū­rys en­tu­zias­tų ir, ži­no­ma, kank­lių konst­ruk­to­rius, no­si­ne vis brau­kęs ir brau­kęs pra­kai­tą nuo kak­tos.

Štai ir Sta­sys Šim­kus. Grei­tas, ne­kant­rus. Pa­sis­vei­ki­no. Re­por­te­riai iš­si­trau­kė blok­no­tus ir pieš­tu­kus. Fo­to­ko­res­pon­den­tai nu­tai­kė ob­jek­ty­vus. Šim­kus ap­žiū­rė­jo kank­les iš vi­sų pu­sių, pa­spau­dė kla­vi­šus ir staiga... Per sa­lę nu­šniokš­tė kaž­koks žo­dis, ku­ria­me vy­ra­vo gar­sas š-š-š...

— Šian­dien kank­lėms kla­vi­šus pri­tai­sei. Ry­toj su­ma­ny­si pa­dirb­ti dė­žę, į tą dė­žę su­ki­ši sty­gas. Pas­kui dar to­bu­lin­si. Pa­ma­žu pa­ma­žu pa­dirb­si for­te­pi­jo­ną — juk to­kia ir bu­vo to inst­ru­men­to rai­da. Tai kam da­bar iš nau­jo iš­ra­di­nė­ti tą, kas jau iš­ras­ta ir pa­da­ry­ta? — kaip žir­nius bė­rė pra­na­šys­tes St. Šim­kus. Ei­da­mas dar at­si­grę­žė ir pri­dū­rė — Kank­lės ir yra ver­tos tik to­kios, ko­kio­mis mū­sų se­no­liai skam­bi­no. O jis, ma­tai, kla­vi-i-išus...

Ir išė­jo. Kank­lių re­for­ma­to­rius sto­vė­jo ka­rei­viš­kai „ra­miai“, pra­kai­tas žliau­gė per vei­dą ir var­vė­jo nuo no­sies ir smak­ro. Su­si­rin­ku­sie­ji ir­gi skirs­tė­si nu­kne­bu­sio­mis nosi­mis, ku­rias ap­ra­šė Au­gus­ti­nas Gri­cius (žr. „Ke­liai ke­le­liai“ . Vil­nius, „Va­ga“, 1973, p. 213–214)...

Kas įvy­ko? Egi nie­ko.

Kas paaiš­kins, ko­dėl man, XXI am­žiaus lie­tu­viui, bai­siai keik­tis no­ri­si. Juk dur­nių tarp pro­fe­sio­na­lų ir anais lai­kais bū­ta. Kaip ir da­bar.

„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, Šiau­liai, 1936-02-09, Nr. 5, p.1;

Dienos populiariausi

Kad nereiktų važiuoti iš Lietuvos

2017 m. vasario 17 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. vasario 17 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas