(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Komentarai, nuomonės

Vytautas Didysis vietoje dešros

2017 m. sausio 5 d.
Rita ŽADEIKYTĖ

KO­MEN­TA­RAS

rita@skrastas.lt

„Lie­tu­vo­je ši­tiek vargs­tan­čių, ba­dau­jan­čių vai­kų, o jiems siūs tau­ti­nius kos­tiu­mus. Pa­val­gy­ti ge­riau nu­pirk­tų deš­ros vai­kams ar duo­nos!“

To­kia nuo­mo­nė ir to­kia reak­ci­ja į Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­ko Sei­mo na­rio Ra­mū­no Kar­baus­kio pa­siū­ly­mą maž­daug 150 tūks­tan­čių iki­mo­kyk­li­nu­kų pa­do­va­no­ti po tau­ti­nį kos­tiu­mą. Iš tie­sų, Lie­tu­vo­je šian­dien da­lis vai­kų į mo­kyk­lą ei­na tam, kad pa­val­gy­tų. Tei­sūs ir tie, ku­rie sa­ko, kad vai­kus ne­be vy­žo­mis ir ašu­ti­nė­mis ser­mė­gė­lė­mis rei­kė­tų puoš­ti, o nu­pirk­ti nau­jos kar­tos iš­ma­nių­jų įren­gi­nių.

Ne­ga­liu ne­ti­kė­ti ir vie­no avia­mo­de­lia­vi­mo mo­ky­to­jo žo­džiais. Jis pa­sa­ko­jo, kad vai­kai ne­su­vo­kia, iš ku­rios pu­sės įtemp­ti gu­mą, kad „ra­gat­kės“ prin­ci­pu iš­šau­tų skris­ti pa­čių pa­si­ga­min­tas plas­ti­ki­nis lėk­tu­vė­lis.

Vai­kų mo­to­ri­ka „nu­la­vin­ta“. Jie ga­li pa­spaus­ti tik kom­piu­te­rio kla­vi­šus, o ne įsuk­ti varž­te­lį, tie­siai pri­kli­juo­ti po­pie­riaus juos­tą. Pe­da­go­gas sa­kė, kad vai­kų pirš­tai tie­siog ne­bek­lau­so. Vai­kų gy­ve­ni­mo veiks­mas jau per­si­kė­lė į kom­piu­te­rius, vir­tua­lią erd­vę.

Ar tai reiš­kia, kad kom­piu­te­rių tu­ri­me pa­kan­ka­mai, jei ne na­muo­se, tai bib­lio­te­ko­se, mo­kyk­lo­se?

Tuos tris mi­li­jo­nus eu­rų, pla­nuo­ja­mų su­rink­ti į me­ce­na­tų fon­dą, kad vai­kams bū­tų už ką pa­siū­din­ti tau­ti­nius kos­tiu­mus, daug kur ga­li­ma bū­tų pa­nau­do­ti.

Ga­li­ma bū­tų nu­pirk­ti, pa­vyz­džiui, la­bai ge­rą trak­to­rių, kad Šiau­liuo­se gat­ves lai­ku nu­va­ly­tų nuo snie­go.

Ar­ba ga­li­ma bū­tų do­tuo­ti ko­kį at­lie­kų tvar­ky­to­ją, kad bent me­tams at­sto­tų nuo gy­ven­to­jų ne­di­di­nę rink­lia­vos už šiukš­les.

Ga­li­ma bū­tų iš­leis­ti si­dab­ri­niams šaukš­tams ka­riuo­me­nei, nes auk­si­nių jau pri­si­pir­ko. Ar­ba – nu­si­pirk­ti kas­tu­vą, kad tau­paus se­ne­lio, o pa­skui tė­vo mi­li­jo­nus, už­kas­tus gi­liai gi­liai, nes bu­vo „su­tau­py­ti iš al­gos“, iš­si­kas­tu­mei prieš rin­ki­mus.

Ga­li­ma bū­tų nu­pirk­ti ir deš­ros. Ir duo­nos. Ir ba­tų. Ir dži­pų. Vis­ko. Daug.

Taip ga­lė­jo bū­ti ir Pir­mo­jo­je Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, kai tik­rai ne vi­si bu­vo so­čiai pa­val­gę ir ap­si­ren­gę, o dvi­ra­čių Lie­tu­vo­je ta­da gal­būt bu­vo ma­žiau ne­gu tiek, kiek šian­dien BMW tu­ri 18–25 me­tų jau­ni­mas.

Bet bu­vo ki­taip.

Lie­tu­vo­je apie 1930 me­tus be­ne kiek­vie­na­me di­des­nia­me mies­te­ly­je ar net kai­muo­se bu­vo pa­sta­ty­ta ke­lias­de­šimt pa­mink­lų Di­džia­jam Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiui Vy­tau­tui. Taip Lie­tu­va mi­nė­jo 500-ąsias Vy­tau­to Di­džio­jo mir­ties me­ti­nes.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad gar­bės rei­ka­las bu­vo pa­sta­ty­ti sa­vo mies­te­ly­je pa­mink­lą Vy­tau­tui Di­džia­jam. Ir net lenk­ty­niau­da­vę – kas pa­sta­tys di­des­nį, dai­les­nį.

Ūki­nin­kai ce­men­tui, me­die­nai au­ko­jo pi­ni­gus, sko­li­no ark­lius, sam­dė skulp­to­rius ar­ba lei­do vie­ti­niams me­ni­nin­kams lip­dy­ti Vy­tau­tus Di­džiuo­sius. Nu­lip­dy­tus ant pje­des­ta­lų ly­dė­jo kai­mais, mies­te­liais.

Ro­dos, ko­kia pra­smė bu­vo lip­dy­ti tuos pa­mink­lus? Kel­ti ant pje­des­ta­lų kryž­ke­lė­se ar mies­te­lių cent­ruo­se nei la­bai pro­por­cin­gus, ne­re­tai su di­džiu­lė­mis gal­vo­mis ir trum­po­mis ko­jo­mis, nei la­bai tau­rių me­džia­gų – tie­siog iš pil­ko „sme­tans­ko“ be­to­no?

Sto­vė­jo tie be­to­ni­niai Vy­tau­tai kaip sim­bo­lis, kad mes tu­ri­me is­to­ri­ją, kad esa­me tau­ta, o ne tik deš­ros val­gy­to­jai. So­viet­me­tis su įnir­šiu to­dėl ir grio­vė tuos vals­ty­bin­gu­mo sim­bo­lius.

Tik ke­le­tas iš­li­ko iki mū­sų die­nų. Da­lis jų – Šiau­lių ap­skri­ty­je: Jo­niš­kio ra­jo­ne – Juo­dei­kiuo­se (au­to­rius Juo­zas Šau­lec­kas iš Mik­nai­čių), Pak­ruo­jo ra­jo­ne – Bar­diš­kiuo­se (skulp­to­rius An­ta­nas Ne­sa­vas), Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – Bur­biš­ky­je iš­li­ko se­niau­sias Lie­tu­vo­je, nes sta­ty­tas 1912 me­tais, pa­mink­las Vy­tau­tui Di­džia­jam (skulp­to­rius Ka­zi­mie­ras Ulians­kis), iš­li­ko ir ke­le­tas obe­lis­kų, skir­tų Vy­tau­tui Di­džia­jam Rad­vi­liš­ky­je, Ly­gu­muo­se ir ki­tur.

Tie pa­mink­lai – be­ne bran­giau­sia, ką tu­ri šian­die­ni­niai mies­te­liai iš Pir­mo­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos. Tau­tiš­ku­mo, pa­trio­tiz­mo sim­bo­liai.

O lie­tu­vių kar­ta, sta­čiu­si tuos pa­mink­lus, gar­si ne deš­ra.

Deš­ros val­gy­to­jai ka­žin ar bū­tų iš­lai­kę dva­sios stip­ry­bę kur nors prie Lap­te­vų jū­ros ar tar­kuo­ja­mi ko­kio kom­sor­go už tai, kad pra­ki­šo penk­me­čio lenk­ty­nia­vi­mą. Į Bal­ti­jos ke­lią deš­ros val­gy­to­jus tur­būt ir­gi bū­tų rei­kė­ję vi­lio­ti deš­ra?

Ir dar apie deš­rą.

Kai va­žia­vau ap­lan­ky­ti vie­nos su­var­gu­sios šei­mos su daug vai­ku­čių, su ko­le­go­mis no­rė­jau pa­si­tar­ti, ko ge­riau nu­vež­ti. Taip: duo­nos, svies­to, deš­ros. „Ir bū­ti­nai nu­vežk ko nors to­kio! Kad ir ke­lis mar­ci­pa­ni­nius sal­dai­nius! Rei­kia, kad tie vai­kai iš sa­vo vai­kys­tės at­si­min­tų ne tik deš­rą...“ – pa­ta­rė vie­na ko­le­gė.

Taip, vai­kai grei­tai išaugs tuos tau­ti­nius kos­tiu­mė­lius. Ir Ra­mū­no Kar­baus­kio tik­riau­siai neat­si­mins.

Bet jie Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je bus ta kar­ta, ku­ri tu­rė­jo ne tik 5, 15 ar net 37 lai­dos „iP­ho­ne“, bet ir tau­ti­nį kos­tiu­mą.

Dienos populiariausi

Kad nereiktų važiuoti iš Lietuvos

2017 m. vasario 17 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. vasario 17 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas