(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Ri­ta AL­MA­NIS, Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja
Gamink ir BALSUOK
Ri­ta AL­MA­NIS, Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Pakruojo kraštas
Kreditų ir paskolų palyginimas - Paskolose.lt
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
nmc.lt
Altagis.lt
Kelmės rajone

Bajorų Vaišvilų giminių pėdsakai Kelmės rajone

2017 m. vasario 11 d.
Egidijus SINKEVIČIUS (klfo Vaisvilos Sinkevicius)

Šiais lai­kais ne vi­sa­da tei­gia­mai žiū­ri­ma į LDK ba­jo­rus, nes dau­gu­ma jų XVIII ir XIX am­žiuo­se ra­šė ir kal­bė­jo len­kiš­kai. Ta­čiau, ar ne pa­na­šiai el­gia­ma­si šiais lai­kais? Juk dau­ge­lis lie­tu­vių, ke­le­tą mė­ne­sių pa­dir­bė­ję Bri­ta­ni­jo­je, po to jau pa­brėž­ti­nai šne­ka su ang­liš­ku ak­cen­tu.

Dau­ge­lio Lie­tu­vos vai­kų kal­bo­je lie­tu­viš­kus prie­bal­sius jau pa­kei­tė ang­liš­ki sprogs­ta­mie­ji prie­bal­siai.

Dau­gu­ma Lie­tu­vos įmo­nių ren­ka­si ne lie­tu­viš­kus, bet ang­liš­kus pa­va­di­ni­mus. Ant Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tų pre­kių pa­grin­di­niai už­ra­šai yra ang­liš­ki, o lie­tu­viš­kai už­ra­šy­ta tik ma­žy­tė­mis neįs­kai­to­mo­mis rai­dė­mis. Net krep­ši­nio čem­pio­na­to, vy­ku­sio Lie­tu­vo­je, ta­lis­ma­nui bu­vo pa­rink­tas ang­liš­kas pa­va­di­ni­mas „Am­be­ris“.

Bal­ta­ru­si­jo­je ga­mi­na­mų au­to­bu­sų pa­va­di­ni­mas „Vy­tau­tas“, o Lie­tu­vo­je ga­mi­na­mų – „Dan­cer“. Tad ar ga­li­me kal­tin­ti LDK ba­jo­rus, jei pa­tys el­gia­mės pa­na­šiai?

Ki­ta ver­tus, ra­šy­mas ir kal­bė­ji­mas len­kiš­kai ne vi­sa­da reiš­kė ta­pa­ti­ni­mą­si su Len­ki­jos vals­ty­be. Štai, poe­tas ir ra­šy­to­jas Ado­mas Rimvydas–Mickevičius, ku­rį mes, sek­da­mi len­kiš­ką­ja tra­di­ci­ja, va­di­na­me Ado­mu Mic­ke­vi­čiu­mi, pa­ra­šė to­kias ei­les:

„Vil­niuj sa­kė, šį sy­kį – teks į di­de­lį žy­gį

Trim ke­liais jums į ka­rą iš­jo­ti:

Ru­sas Al­gir­dui ten­ka, o Skir­gai­la puls len­ką,

Ku­ni­gaikš­tis Kęs­tu­tis – kry­žiuo­tį.“

Ma­nau, žmo­gus, pa­ra­šęs to­kias ei­les, tik­rai ne­lai­kė sa­vęs Len­ki­jos pi­lie­čiu. Rim­vy­dų-Mic­ke­vi­čių gi­mi­nės her­bas bu­vo „Ro­žė“ (Po­raj). Pir­mo­ji pa­var­dės da­lis ki­lu­si iš pa­go­niš­ko var­do Rim­vy­das, ku­ris su­da­ry­tas iš dvie­jų žo­džių – „ri­mo, nu­ri­mo“ ir „iš­vy­do (sla­viš­kai „vi­de­ti“, lo­ty­niš­kai „vi­deo“)“. Ant­ro­ji pa­var­dės da­lis taip pat ne­lai­ko­ma len­kiš­ka – ji kil­di­na­ma iš krikš­čio­niš­ko lie­tu­viš­ko var­do Mic­kus, ar­ba iš bal­ta­ru­siš­ko var­do Mic­ko. Ado­mo Rim­vy­do-Mic­ke­vi­čiaus poe­mo­je „Gra­ži­na“ vei­kia žy­nys Rim­vy­das. Tai ro­do, kad poe­tas ži­no­jo sa­vo lie­tu­viš­ką kil­mę ir ja di­džia­vo­si.

XIX am­žiaus pa­bai­go­je, pra­si­dė­jus lie­tu­vių tau­ti­niam at­gi­mi­mui, dau­ge­lis len­kia­kal­bių ba­jo­rų „pa­si­ju­to lie­tu­viais esą“.

Ba­jo­rai bu­vo šie Lie­tu­vos Ta­ry­bos na­riai: My­ko­las Bir­žiš­ka, Do­na­tas Ma­li­naus­kas, Sta­nis­lo­vas Na­ru­ta­vi­čius, Jo­nas Smil­ge­vi­čius. Iš ba­jo­rų bu­vo ki­lu­sios ra­šy­to­jos Že­mai­tė, Šat­ri­jos Ra­ga­na, Gab­rie­lė Pet­ke­vi­čai­tė-Bi­tė. Tas pa­ts Ado­mas Rim­vy­das-Mic­ke­vi­čius, jei bū­tų su­lau­kęs lie­tu­vių tau­ti­nio at­gi­mi­mo lai­kų, gal­būt bū­tų ėmęs ra­šy­ti lie­tu­viš­kai?

Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė bu­vo feo­da­li­nė vals­ty­bė, jo­je pi­lie­ti­nes tei­ses tu­rė­jo tik ba­jo­rai, tad ba­jo­rai lė­mė vi­sos vals­ty­bės li­ki­mą. To­dėl ba­jo­riš­kų gi­mi­nių is­to­ri­jos pa­ži­ni­mas lei­džia ge­riau su­pras­ti ir vi­sos vals­ty­bės is­to­ri­ją. Šį kar­tą no­riu pa­si­da­lin­ti ži­nio­mis apie LDK ba­jo­rų Vaiš­vi­lų gi­mi­nes.

Ži­no­mos ma­žiau­siai 7 ba­jo­riš­kos Vaiš­vi­lų gi­mi­nės. Jų her­bai bu­vo šie: „Prie bokš­to“ (Spod wie­žy), „Uo­de­gė­lė“ (Ogonc­zyk), „Kau­šas“ (Korc­zak), „Jau­nuo­lis“ (Ju­nos­za), „Liū­tas“ (Lew), „Ra­vy­tis“ (Ra­wicz) ir „Jū­rų ka­ti­nas“ (Kot mors­ki).

Vaiš­vi­los her­bo „Prie bokš­to“ XVI am­žiu­je val­dė Ke­tu­ra­kių-Vaiš­vi­liš­kių dva­rą ne­to­li Kra­žių Kel­mės ra­jo­ne. Vė­liau šiai gi­mi­nei pri­klau­sė Go­rai­niai ir Pa­girgž­dū­tis Kel­mės ra­jo­ne, Spin­giai Ši­la­lės ra­jo­ne. Vaiš­vi­los her­bo „Uo­de­gė­lė“ XVII am­žiu­je val­dė Ož­nu­ga­rių dva­rą Tau­ra­gės ra­jo­ne. Vaiš­vi­los her­bo „Kau­šas“ val­dė Pa­mu­šės dva­rą Uk­mer­gės ra­jo­ne. Vaiš­vi­los her­bo „Jau­nuo­lis“ gy­ve­no Tel­šių pa­vie­te. Vaiš­vi­los her­bo „Liū­tas“ gy­ve­no Šiau­lių pa­vie­te. Vaiš­vi­los her­bo „Ra­vy­tis“ gy­ve­no Ly­dos pa­vie­te.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra 5 kai­mai pa­va­di­ni­mu Vaiš­vi­liš­kiai. 2 Vaiš­vi­liš­kiai yra Anykš­čių ra­jo­ne ir 3 Kel­mės ra­jo­ne. Anykš­čių ra­jo­no Vaiš­vi­liš­kiuo­se, ko ge­ro, gy­ve­no Vaiš­vi­los her­bo „Kau­šas“.

Kel­mės ra­jo­no Vaiš­vi­liš­kiuo­se I ir Vaiš­vi­liš­kiuo­se II gy­ve­no Vaiš­vi­los her­bo „Prie bokš­to“. Vaiš­vi­liš­kiai, esan­tys ne­to­li Lio­lių, ga­lė­jo pri­klau­sy­ti Jo­nui Vaiš­vi­lai, ku­ris bu­vo ve­dęs Ju­ze­fą Še­me­tai­tę. Jiems 1867 me­tų ge­gu­žės 28 die­ną Pap­rū­džių kai­me gi­mė sū­nus Ber­nar­das.

Pa­gal 1413 me­tais Ho­rod­lė­je pa­si­ra­šy­tą Lie­tu­vos ir Len­ki­jos su­si­ta­ri­mą LDK di­di­kams bu­vo su­teik­ti 47 her­bai. Tarp jų bu­vo 4 anks­čiau mi­nė­tie­ji: „Uo­de­gė­lė“, „Kau­šas“, „Ra­vy­tis“ ir „Jū­rų ka­ti­nas“. Her­bą „Jū­rų ka­ti­nas“ ga­vo Vaiš­no­ras Vil­gai­lai­tis (Wojs­nar Wil­ko­le­wicz). Šiuo me­tu šį her­bą nau­do­ja Vaiš­vi­lų gi­mi­nė.

Var­das Vaiš­no­ras su­da­ry­tas iš žo­džių „vai­šin­ti, vai­šės“ ir „no­rė­ti, no­rė­jo“. Pa­var­dė Vil­gai­lai­tis reiš­kia „Vil­gai­los sū­nus“. Var­das Vil­gai­la su­da­ry­tas iš žo­džių „vil­tis, vy­lė­si (ang­liš­kai „will“)“ ir „ga­lia“. Pa­var­dė Vaiš­vi­la yra ki­lu­si iš pa­go­niš­ko var­do, ku­ris su­da­ry­tas iš žo­džių „vai­šin­ti, vai­šės“ ir „vil­tis, vy­lė­si“. Ma­to­me, kad pa­var­dė­je Vaiš­vi­las yra 2 tie pa­tys san­dai, kaip ir as­men­var­dy­je Vaiš­no­ras Vil­gai­lai­tis – „vai­šės“ ir „vil­tis“. Be to, žo­džių „no­rė­ti“ ir „vil­tis“ pra­smė be­veik to­kia pa­ti. Var­dai Vaiš­no­ras ir Vaiš­vi­las reiš­kia tą pa­tį. Va­di­na­si, la­bai di­de­lė ti­ki­my­bė, kad Vaiš­vi­los yra mi­nė­to Vaiš­no­ro Vil­gai­lai­čio pa­li­kuo­nys.

Ta­čiau, trūks­tant ra­šy­ti­nių is­to­ri­nių šal­ti­nių Vaiš­vi­lų her­bo „Jū­rų ka­ti­nas“ gi­mi­nės pra­di­nin­ku lai­ko­mas My­ko­las Vaiš­vi­la, ku­ris mi­ni­mas LDK ka­riuo­me­nės 1528 me­tų su­ra­šy­me. Jam pri­klau­sė Pet­ri­kių dva­ras ne­to­li Luo­kės Tel­šių ra­jo­ne. 1535 me­tų va­sa­rio 23 die­nos ka­ra­liaus Žy­gi­man­to I pri­vi­le­gi­ja jis ga­vo val­dy­ti Ku­biš­kės dva­rą (da­bar Var­pu­tė­nų dva­ras).

My­ko­las Vaiš­vi­la tu­rė­jo 4 sū­nus: Sa­lia­mo­ną, Jo­ną, Jur­gį ir My­ko­lą. Sa­lia­mo­nas Vaiš­vi­la tu­rė­jo 2 sū­nus: Mar­ty­ną ir Mo­tie­jų. Mar­ty­nas Vaiš­vi­la tu­rė­jo 2 sū­nus: Jo­kū­bą ir Lau­ry­ną. Lau­ry­nas Vaiš­vi­la tu­rė­jo 3 sū­nus: Mar­ty­ną, Jur­gį ir Pet­rą. Pet­ras Vaiš­vi­la iš žmo­nos bro­lio Eraz­mo Var­pu­čians­kio 1643 me­tais nu­pir­ko Var­pu­tė­nų kai­mą. Pet­ras Vaiš­vi­la tu­rė­jo 2 sū­nus: Juo­zą ir My­ko­lą.

My­ko­las Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs Ie­vą Bi­liu­tę. Jie tu­rė­jo sū­nų Lau­ry­ną. Jis 1699 me­tų rugp­jū­čio 11 die­ną iš dė­dės Juo­zo Vaiš­vi­los, jo žmo­nos Alš­kos Do­mei­kai­tės ir Ste­po­no Dzin­do­le­to nu­pir­ko pa­ri­bio že­mes, va­di­na­mas Skur­du­tiš­ke. Lau­ry­nas Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs Mag­da­le­ną Kond­ra­ta­vi­čiū­tę. Jie tu­rė­jo sū­nų Jur­gį.

Jur­gis Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs 3 kar­tus ir tu­rė­jo 12 vai­kų, iš jų 7 sū­nus: su Do­ro­ta Ja­na­vi­čiū­te – Gab­rie­lių, su Kons­tan­ci­ja Pi­ke­ly­te – Lau­ry­ną, Jur­gį ir Jo­ną, su Mag­da­le­na Pia­sec­kai­te – Izi­do­rių, An­ta­ną ir Sta­nis­lo­vą. Ma­tyt, Jur­giui Vaiš­vi­lai bu­vo sun­ku iš­lai­ky­ti di­de­lę šei­mą, dėl ko jis 1723 me­tais par­da­vė pu­sę Ku­biš­kių dva­ro Sta­nis­lo­vui Pa­ce­vi­čiui, par­da­vi­mo su­tar­tis įsi­ga­lio­jo 1761 me­tais.

Jo­nui Vaiš­vi­lui 1736 me­tais gi­mė sū­nus Lau­ry­nas, ku­ris bu­vo pa­krikš­ty­tas Šiau­liuo­se (tuo me­tu Var­pu­tė­nuo­se baž­ny­čios dar ne­bu­vo). Jur­gio Vaiš­vi­los vai­kams iš­si­da­li­jus dva­rus kiek­vie­nam te­ko po ne­di­de­lę da­lį. Dau­gu­ma jų sa­vo da­lis par­da­vė ir ta­po lais­vai­siais nuo­mi­nin­kais. Lau­ry­nas Vaiš­vi­la per­si­kė­lė gy­ven­ti į Kuš­lei­kius ne­to­li Pa­lend­rių Kel­mės ra­jo­ne. Jis ve­dė Ka­te­ri­ną Ba­ra­kaus­kai­tę. Jiems 1763 me­tais gi­mė Leo­nas Jur­gis ir 1764 me­tais gi­mė An­ta­nas.

Leo­nas Jur­gis Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs Ma­ri­jo­ną Ra­kaus­kai­tę. Jiems Pliuš­kai­čiuo­se (ne­to­li Kel­mės) 1790 me­tais gi­mė sū­nus Alek­sand­ras. Jis pa­li­kuo­nių ne­tu­rė­jo, ar­ba iš­si­kė­lė iš Kel­mės pa­ra­pi­jos ir jo vai­kai bu­vo krikš­ty­ti ku­rio­je nors ki­to­je baž­ny­čio­je.

An­ta­nas Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs Ur­šu­lę Mar­ge­vi­čiū­tę. Jiems Kuš­lei­kiuo­se gi­mė 7 sū­nūs: Ig­nas, Juo­zas, Pet­ras, Pran­ciš­kus, Ta­das Bo­ni­fa­ci­jus, For­tu­na­tas ir An­ta­nas (1791, 1792, 1793, 1797, 1798 me­tais, Juo­zas, Pet­ras ir Pran­ciš­kus bu­vo try­nu­kai).

Ta­das Bo­ni­fa­ci­jus Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs Mag­da­le­ną Ker­be­dy­tę. Jiems Su­var­tu­vo­je (ne­to­li Pa­lend­rių) gi­mė 3 sū­nūs: Kons­tan­ti­nas Jo­nas, Pran­ciš­kus Mo­tie­jus ir My­ko­las Pran­ciš­kus (1824, 1826 ir 1831 me­tais). Jie vai­kų ne­tu­rė­jo, ar­ba iš­si­kė­lė iš Kel­mės pa­ra­pi­jos ir jų vai­kai bu­vo krikš­ty­ti ku­rio­je nors ki­to­je baž­ny­čio­je. An­ta­nas Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs Ka­te­ri­ną Eit­man­ty­tę. Jie tu­rė­jo 6 sū­nus: Vin­cen­tą, An­ta­ną Ka­ro­lį, Ig­ną Leo­ną, Jo­ną, Pran­ciš­kų ir Jur­gį (gi­mę 1827, 1830, 1832, 1836, 1840, 1843 me­tais).

Vin­cen­tas gi­mė Kuš­lei­kiuo­se, o An­ta­nas Ka­ro­lis – jau Pa­lu­ko­jy­je ne­to­li Lu­pi­kų. Va­di­na­si, apie 1829 me­tus šei­ma per­si­kraus­tė į Pa­lu­ko­jį. Gi­mi­mo met­ri­kuo­se nu­ro­dy­ta, kad Ig­nas Leo­nas gi­mė Kar­čiu­py­je. Tuo me­tu kai­mų ri­bos, ma­tyt, dar ne­bu­vo tiks­liai nu­sta­ty­tos – ta pa­ti so­dy­ba ga­lė­jo bū­ti pri­ski­ria­ma tiek Pa­lu­ko­jo tiek Kar­čiu­pio kai­mui.

An­ta­nas Ka­ro­lis Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs An­ge­lę An­ce­vi­čiū­tę. Jiems 1859 me­tais An­ta­na­vo­je gi­mė sū­nus Gra­ci­jo­nas, 1862 me­tais gi­mė sū­nus Ta­das. Ga­li bū­ti, kad Vaiš­vi­lų gi­mi­nė lė­mė pa­čio An­ta­na­vos kai­mo pa­va­di­ni­mo at­si­ra­di­mą – vie­nu me­tu ten ga­lė­jo gy­ven­ti 3 An­ta­nai Vaiš­vi­los: se­ne­lis An­ta­nas (gi­męs 1764 me­tais), tė­vas An­ta­nas (gi­męs 1798 me­tais) ir sū­nus An­ta­nas Ka­ro­lis (gi­męs 1830 me­tais).

Ta­das Vaiš­vi­la bu­vo ve­dęs Mar­ci­jo­ną Šim­ke­vi­čiū­tę ar­ba Šim­ku­tę – vie­nuo­se do­ku­men­tuo­se jos pa­var­dė ra­šy­ta su prie­sa­ga, ki­tuo­se – be. Jiems 1891 me­tais Pa­lu­ko­jy­je gi­mė sū­nus Liud­vi­kas. Jis bu­vo ve­dęs Oną Švei­kaus­kai­tę. Jiems 1918 me­tais Kar­čiu­py­je gi­mė sū­nus Jo­nas, 1920 me­tais Kar­čiu­py­je gi­mė sū­nus An­ta­nas.

An­ta­nui Vaiš­vi­lui Kar­čiu­py­je gi­mė 8 vai­kai: Sta­nis­la­va, Ire­na, Al­fon­sas, Čes­lo­vas, Ni­jo­lė, Lai­ma, An­ta­nas ir Ro­ber­tas (1942, 1945, 1948, 1950, 1953, 1955, 1963 me­tais) . Iš jų Kel­mės ra­jo­ne gy­ve­na Sta­nis­la­va But­kie­nė, Al­fon­sas, Ni­jo­lė Jo­cie­nė, Lai­ma Au­gus­tie­nė ir Ro­ber­tas. Sta­nis­la­va ir Ni­jo­lė gy­ve­na Kel­mė­je. Al­fon­sas gy­ve­na Lu­pi­kuo­se, Lai­ma – Pad­var­nin­kuo­se (ne­to­li Lu­pi­kų). Ro­ber­tas te­be­gy­ve­na so­dy­bo­je Kar­čiu­py­je, į ku­rią Vaiš­vi­los, gal­būt, at­si­kraus­tė apie 1829 me­tus. Al­fon­sas dir­ba El­vy­ra­vos pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je ūk­ve­džiu. Ro­ber­tas dir­ba UAB „Bio­lit­mo­der­na“ vai­ruo­to­ju.

Pa­mi­nė­ti­nas dar vie­nas šios gi­mi­nės at­sto­vas – tai pro­fe­so­rius Al­fon­sas Vaiš­vi­la. Jis dir­ba My­ko­lo Ro­me­rio Uni­ver­si­te­te. Al­fon­sas Vaiš­vi­la pa­ra­šė kny­gą „Her­bas „Jū­rų ka­ti­nas“. Vaiš­vi­lų gi­mi­nės ge­nea­lo­gi­ja“, ku­ria daug rem­ta­si ra­šant šį straips­nį.

Ma­nau, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad Vaiš­vi­los iš Pliuš­kai­čių ir Su­var­tu­vos tu­rė­jo pa­li­kuo­nių, tik jie per­si­kė­lė gy­ven­ti į ki­tas pa­ra­pi­jas. Jei šį straips­nį skai­tys as­me­nys, ma­nan­tys kad yra Vaiš­vi­lų gi­mi­nės pa­li­kuo­nys, pra­šau su­si­siek­ti su ma­ni­mi e-pa­štu segijus@yahoo.com .

As­me­ni­nės nuo­tr.

Vaiš­vi­lų her­bas „Jū­rų ka­ti­nas“.

Liud­vi­kas Vaiš­vi­la (nuo­trau­ko­je sto­vi de­ši­nė­je) ir Ona Švei­kaus­kai­tė Vaiš­vi­lie­nė (nuo­trau­ko­je sė­di kai­rė­je) su An­ta­na­vos dva­re­lio sa­vi­nin­kų Pols­kių šei­ma, 1937 me­tai.

Dienos populiariausi

Kad nereiktų važiuoti iš Lietuvos (6)

2017 m. vasario 17 d.
lankomiausias

Domas Griškevičius skubiai grąžintas į vicemerus (50)

2017 m. vasario 17 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Egidijus, 2017-02-12 21:46
Herbas „Jūrų katinas“ į Lenkiją pateko iš Vokietijos, o į Vokietiją – iš Olandijos. Olandiškai surikata rašoma „meerkat“. Pažodžiui šis žodis verčiasi „jūrų katinas“. Matyt, olandų jūrininkai, parsiplukdę iš Afrikos surikatų, jas pavadino „jūrų katinais“ dėl jų panašumo į katinus. Herbe „Jūrų katinas“ senovėje buvo vaizduojama surikata. Vėliau, matyt, pavadinimo įtakoje herbe imtas piešti katinas.

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />