(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Pirmas puslapis

Geležinės valios karė

2017 m. vasario 15 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

32 me­tų gran­di­nė Jū­ra­tė Gai­liu­tė, Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų (KASP) Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės šta­bo S1 sky­riaus per­so­na­lo spe­cia­lis­tė, iš­rink­ta Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Sau­su­mos pa­jė­gų Ge­le­ži­nės va­lios ka­re. Kai prieš ke­le­tą me­tų Jū­ra­tė pa­te­ko į ava­ri­ją, gy­dy­to­jai pro­gno­za­vo, kad spor­tas liks praei­ty­je. Da­bar ka­rė re­zul­ta­tais len­kia vy­rus.

zivile@skrastas.lt

Dir­ba iš šir­dies

Su J. Gai­liu­te su­si­tin­ka­me tar­ny­bos vie­to­je Šiau­liuo­se. Pa­si­tem­pu­si ka­rė tvir­tai spau­džia ran­ką. Va­lia – ge­le­ži­nė, o bend­ra­vi­mas – šil­tas.

Sa­va­no­rė ant sta­lo pa­sta­to Sau­su­mos pa­jė­gų ap­do­va­no­ji­mą – sta­tu­lė­lę. „Vie­ny­bė­je jė­ga, ti­kė­ji­me – per­ga­lė“, – iš­ra­šy­ta len­te­lė­je.

„Šis įver­ti­ni­mas ski­ria­mas už ka­ri­nio fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tes­to iš­lai­ky­mą dau­giau ne­gu mak­si­ma­liai. Ver­ti­na­mi at­si­spau­di­mai, at­si­len­ki­mai, 3 ki­lo­met­rų bė­gi­mas“, – paaiš­ki­na ka­rė.

Kad su­rink­tų mak­si­ma­liai taš­kų, J. Gai­liu­tė sa­vo am­žiaus mo­te­rų gru­pė­je tu­rė­jo pa­da­ry­ti 50 at­si­spau­di­mų, 82 at­si­len­ki­mus, 3 ki­lo­met­rus nu­bėg­ti per 14,57 mi­nu­tės. Jū­ra­tė pa­pil­do­mus taš­kus rin­ko vir­šy­da­ma rei­ka­la­vi­mus: pa­da­rė 75 at­si­spau­di­mus, 85 at­si­len­ki­mus, 3 ki­lo­met­rus nu­bė­go per 14,09 mi­nu­tės.

Ap­do­va­no­ji­mams su­muo­ja­mi dve­jų me­tų fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tes­to re­zul­ta­tai. Jū­ra­tė – vie­nin­te­lė lai­mė­to­ja iš vi­sų Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų. Ir tuo la­bai di­džiuo­ja­si.

Po ap­do­va­no­ji­mų J. Gai­liu­tė per­skai­tė ko­men­ta­rų, kad ne­va ji sten­gia­si kaž­ką įro­dy­ti ar pra­nok­ti. Ka­rė pur­to gal­vą: nie­ko pa­na­šaus! Ji tie­siog dir­ba iš vi­sos šir­dies. Tre­ni­ruo­tė­je pa­da­riu­si 50 at­si­spau­di­mų ga­lė­tų at­si­sto­ti ir nuei­ti. Bet dir­ba tiek, kiek ga­li.

Spor­tuo­ja J. Gai­liu­tė ne tik dėl dar­bo, bet ir dėl svei­ka­tos. Kai prieš 7–8 me­tus pa­te­ko į ava­ri­ją, gy­dy­to­jai sa­kė, jog ne­be­bė­gios ir dvi­ra­čiu ne­va­ži­nės.

„O aš su sa­vo že­mai­tiš­ku už­si­spy­ri­mu sė­dau, va­žia­vau, bė­gau“, – šyp­so­si Jū­ra­tė. Da­bar mie­lai gy­dy­to­jams pa­ro­dy­tų gau­tą sta­tu­lė­lę.

Ka­rio uni­for­mą J. Gai­liu­tė vil­ki ke­tu­rio­li­ka me­tų. Yra ap­do­va­no­ta už 5-erių ir 10-ies me­tų tar­ny­bą KASP. 2015 me­tais jai su­teik­tas gran­di­nės laips­nis.

Be nuo­lai­dų

Iš Tel­šių ra­jo­no Ei­gir­džių kai­mo ki­lu­si J. Gai­liu­tė apie ka­riuo­me­nę pra­dė­jo gal­vo­ti jau nuo še­šio­li­kos. Sto­jo į Ka­ro aka­de­mi­ją, bet ne­sėk­min­gai. Tuo­met ma­ma pa­siū­lė rink­tis sa­va­no­rių pa­jė­gas.

„Ma­čiau sa­ve tik su uni­for­ma. Ki­tos gal­būt no­rė­jo bū­ti par­da­vė­jo­mis, vi­rė­jo­mis, ke­pė­jo­mis, o aš no­rė­jau tik uni­for­mos, – sa­ko mer­gi­na. – Į pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą mo­te­rims dar ne­bu­vo ga­li­ma: nors la­bai no­rė­jau, bū­čiau ver­žu­sis. Įs­to­jau į sa­va­no­rius. Man ti­ko, priau­gau ir tar­ny­ba ta­po gy­ve­ni­mo bū­du.“

Pir­mo­ji tar­ny­bos vie­ta – KASP 10-oji Že­mai­čių apy­gar­dos rink­ti­nė Tel­šiuo­se. Ten at­ra­do sa­ve: vi­sa­da pa­si­tem­pu­si, vi­sa­da stip­ri ir pir­mo­se gre­to­se.

Įs­to­ju­si į ka­ri­nes pa­jė­gas, J. Gai­liu­tė su­ži­no­jo, kad ma­ma jau­nys­tė­je taip pat sva­jo­jo apie ka­rio duo­ną. Tik vi­są lai­ką šią sva­jo­nę slė­pė. „Gal­būt man tai per­si­da­vė?“ – svars­to.

Kai pra­dė­jo tar­nau­ti sa­va­no­re, bu­vo tik dvi mer­gi­nos. Nuo­lat tu­rė­da­vo įro­di­nė­ti, kad yra ver­tos ne­šio­ti uni­for­mą. Ne­bū­da­vo jo­kių nuo­lai­dų.

Iš pra­džių su­si­dur­da­vo su nuo­mo­ne: „Ką čia tos mer­gi­nos...“ Bū­da­vo, ir bū­rių va­dai siū­ly­da­vo: „Pa­ve­šiu ta­ve ar kup­ri­nę“. Jū­ra­tė priim­ti to­kios pa­gal­bos nie­ka­da sau ne­lei­do.

„Pa­šai­pų ne­bū­da­vo, ko ge­ro, ma­ty­da­vo, jog esu ne tas žmo­gus“, – šyp­so­si ka­rė.

Prieš ket­ve­rius me­tus J. Gai­liu­tė ta­po pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­re, yra šta­bo S1 sky­riaus per­so­na­lo spe­cia­lis­tė. Į Šiau­lius ją pa­kvie­tė tuo­me­tis šta­bo vir­ši­nin­kas ma­jo­ras Li­nas Idze­lis, at­krei­pęs dė­me­sį į ka­rės va­lią ir už­si­spy­ri­mą pra­ty­bo­se.

„Da­ly­va­vau su skau­dan­čia ko­ja, vil­kau­si, bet nie­kam ne­lei­dau ne­šti kup­ri­nės“, – pri­si­me­na J. Gai­liu­tė. „Ateik, mums ta­vęs rei­kia“, – jos pa­si­ry­ži­mą įver­ti­no L. Idze­lis.

O ka­riams šta­be nau­jo­kę pri­sta­tė: „Čia ta, ku­ri ga­li ei­ti ir su skau­dan­čia ko­ja.“

Uni­for­ma sa­va­no­rei ne­pa­bos­ta. Ry­tą ją už­si­vel­ka, su­si­ri­ša plau­kus į kuo­dą ir jau­čia­si lai­min­ga: „Tai yra ma­no gy­ve­ni­mo bū­das. Kaip nie­kam neat­si­bos­ta mie­go­ti ar val­gy­ti.“

Pa­gal gra­fi­ką

J. Gai­liu­tė gy­ve­na griež­tu rit­mu. Jos ža­din­tu­vas nu­skam­ba 5 va­lan­dą 10 mi­nu­čių. Pa­da­ro ap­ši­li­mą, nu­bė­ga po­rą ki­lo­met­rų. Spor­tą ren­ka­si vie­to­je ry­ti­nio puo­de­lio ka­vos.

„Ne­bū­na, kad at­si­ke­liu ir no­riu spor­tuo­ti. Daug le­mia dar­bas, pra­kai­tas, as­me­ni­nis lai­kas. Bet tai at­si­per­ka. Au­gau kai­me, bū­da­vo pa­rei­gų, dis­cip­li­na. Dar – že­mai­tiš­kas už­si­spy­ri­mas, gal pro­tė­vių iš­tver­mę pa­vel­dė­jau.“

6 va­lan­dą 30 mi­nu­čių bai­gia ry­ti­nę tre­ni­ruo­tę. Ža­di­na šei­mą, o 8 va­lan­dą bū­na dar­be. Die­not­var­kę de­ri­na ir su moks­lais – ket­vir­ta­me kur­se stu­di­juo­ja lo­gis­ti­ką Šiau­lių vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je.

Va­ka­rais nu­bė­ga apie 10 ki­lo­met­rų. Vie­ną die­ną ren­ka­si funk­ci­nes tre­ni­ruo­tes, ki­tą die­ną bė­gio­ja. Bė­gi­mą va­di­na silp­niau­sia gran­di­mi, bet šie­met ti­ki­si įveik­ti pu­sę ma­ra­to­no, o ki­tą­met da­ly­vau­ti ma­ra­to­ne.

Kai at­šils oras, au­to­bu­są iš­mai­nys į dvi­ra­tį. Sus­kai­čia­vo: iki tar­ny­bos vie­tos nuo na­mų, mi­nant per mies­tą, – 10 ki­lo­met­rų, va­žiuo­jant ap­lin­kui – 21 ki­lo­met­ras.

Ka­rės įsi­ti­ki­ni­mu, ge­riau anks­ti at­si­kel­ti ir anks­čiau už­mig­ti. Tad 10 va­lan­dą va­ka­ro jau bū­na lo­vo­je. O te­le­vi­zo­rių įsi­jun­gia tik ži­nioms pa­žiū­rė­ti.

J. Gai­liu­tė sa­ko, kad na­muo­se toks gra­fi­kas įpras­tas. Vie­nuo­lik­me­tė duk­ra di­džiuo­ja­si ma­ma, no­ri kar­tu bė­gio­ti, abi da­ly­vau­ja pės­čių­jų žy­giuo­se. O užau­gu­si pla­nuo­ja bū­ti po­li­ci­nin­ke ar­ba ka­ri­nin­ke.

Drą­siau, mer­gi­nos!

Siek­ti, to­bu­lė­ti, stip­rė­ti. Ne­nu­leis­ti kar­te­lės, ją kel­ti vis aukš­čiau. To­kius tiks­lus sau ke­lia J. Gai­liu­tė.

Ko­lek­ty­vas, rink­ti­nės vy­rai ži­no: spor­to sa­lė­je nė­ra ko var­žy­tis. Stip­riau­sias ka­rės pra­ti­mas – at­si­spau­di­mai. „Ai, mes ne­si­plė­šom“, – kar­tais to­kį pa­si­tei­si­ni­mą iš­girs­ta iš vy­rų.

Jū­ra­tė pri­si­me­na: kai bu­vo 14–15 me­tų, pa­ma­tė, kaip at­si­spau­di­mus da­ro dve­jais me­tais vy­res­nis bro­lis.

„Pa­gal­vo­jau, ir aš ga­liu. Pa­da­riau vie­ną. Pa­da­ry­siu dar. Taip sa­vai­tė po sa­vai­tės. Žiū­riu, kad jau už­si­ka­bi­nau.“ Anks­čiau pa­lenk­ty­niau­ti, ku­ris pa­da­rys dau­giau at­si­spau­di­mų, pa­siū­ly­da­vo tė­tis. Da­bar ne­be­siū­lo.

Jū­ra­tės bro­lis pa­se­kė se­sers pė­do­mis – tar­nau­ja Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų ba­ta­lio­ne Klai­pė­do­je.

Apie ka­riuo­me­nę J. Gai­liu­tė pa­dis­ku­tuo­ja su tė­čiu. Ir su­tin­ka, kad tar­ny­ba da­bar leng­vė­ja, o ka­riai atei­na iš­le­pę, su­si­lpnė­ję. Tą ro­do ir „fi­zo“ pa­si­ren­gi­mo sta­tis­ti­ka.

„Tė­tis pa­sa­ko­jo, kad ry­ti­nę mankš­tą da­ry­da­vo su ker­zais, da­bar ka­riai spor­tuo­ja su spor­ti­ne ap­ran­ga, spor­ti­niais ba­te­liais. Ir dar de­juo­ja“, – pa­ly­gi­na J. Gai­liu­tė.

Dar vie­nas pa­si­kei­ti­mas – sa­va­no­rių pa­jė­go­se dau­gė­ja mer­gi­nų. Per­nai bu­vo at­ve­jis, kai į ba­zi­nius mo­ky­mus va­žia­vo 10 mer­gi­nų ir tik po­ra vai­ki­nų.

„Gal mer­gi­nos pra­dė­jo ne­be­bi­jo­ti? Gal ta­po nor­ma­lu – mer­gi­na su uni­for­ma? Stip­rią­ja ly­ti­mi tam­pa ne­be vy­rai. Drą­siau, mer­gi­nos!“

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad mer­gi­nos atei­na ži­no­da­mos, ko no­ri. Iš kur­so iš­kren­ta tik dėl svei­ka­tos bė­dų, šei­mos pro­ble­mų, o vy­rai kar­tais ir pa­si­mu­liuo­ja.

Anks­čiau J. Gai­liu­tė su uni­for­ma mies­te jaus­da­vo­si ne­jau­kiai, su­si­gūž­da­vo. „Da­bar pa­ke­liu no­sį ir ei­nu!“ – pla­čiai nu­si­šyp­so ge­le­ži­nės va­lios ka­rė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės gran­di­nės Jū­ra­tės Gai­liu­tės triū­sas bu­vo įver­tin­tas: ji iš­rink­ta Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Sau­su­mos pa­jė­gų Ge­le­ži­nės va­lios ka­re.

„Vie­ny­bė­je jė­ga, ti­kė­ji­me – per­ga­lė“, – šis šū­kis skel­bia­mas ant Ge­le­ži­nės va­lios ka­rio ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­lė­lės.

Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės šta­bo S1 sky­riaus per­so­na­lo spe­cia­lis­tė gran­di­nė Jū­ra­tė Gai­liu­tė no­rė­tų sa­ve iš­ban­dy­ti ir ka­ri­nė­je mi­si­jo­je.

Dienos populiariausi

Kad nereiktų važiuoti iš Lietuvos

2017 m. vasario 17 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. vasario 17 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Paulius, 2017-05-05 17:20
Normali foto

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas