(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

„Daryk, nes „vėliau“ gali ir nebūti“

2017 m. sausio 14 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

PO­KAL­BIAI PRIE AR­BA­TOS PUO­DE­LIO

Pas­ku­ti­nį sau­sio šeš­ta­die­nį „Eu­ro­vi­zi­jos“ na­cio­na­li­nė­je at­ran­ko­je da­ly­vaus Šiau­lių uni­ver­si­te­to mu­zi­kos pe­da­go­gi­kos stu­di­jų pro­gra­mos ket­vir­to kur­so stu­den­tas Eval­das Vai­ka­sas. Šiau­lie­tis dai­nuo­ja nuo vai­kys­tės, ža­vi­si teat­ro me­nu. Ban­dė pa­suk­ti vers­lo ke­liu, bet grei­tai su­pra­to, kad tai ne jam. Mei­lė mu­zi­kai – tai, kuo 24 me­tų vai­ki­nas no­ri da­ly­tis su vi­sais.

jurgita@skrastas.lt

Pa­si­kal­bė­ti su dai­ni­nin­ku su­si­ti­ko­me Šiau­lių „Cent­ro šo­ko­la­di­nė­je“ prie ar­ba­tos puo­de­lio. Sau­sio 24-ąją jo lau­kia fil­ma­vi­mas, o te­le­vi­zi­ja pa­si­ro­dy­mą trans­liuos sau­sio 28–ąją.

– Ko­dėl nu­spren­dei da­ly­vau­ti „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­so na­cio­na­li­nė­je at­ran­ko­je?

– „Eu­ro­vi­zi­ja“ – tai toks kon­kur­sas, kur gau­ni ne­mo­ka­mai kri­ti­kos iš kom­pe­ten­tin­gos ko­mi­si­jos. Su­da­ly­vau­ti tu­rė­tų kiek­vie­nas at­li­kė­jas.

Bran­di­nau, ge­ne­ra­vau šią idė­ją il­gai. Šiais me­tais ap­si­spren­džiau. Šei­mo­je bu­vo skau­džių pra­ra­di­mų ir pa­gal­vo­jau, kad nė­ra ko lauk­ti, nes ne­ži­nai, kas ga­li nu­tik­ti.

– Ar leng­vai pa­te­kai į kon­kur­so at­ran­ką?

– Šiais me­tais dau­giau­siai da­ly­vių per vi­są „Eu­ro­vi­zi­jos“ na­cio­na­li­nės at­ran­kos is­to­ri­ją – 51. Vi­si, kas už­pil­dė an­ke­tą, tie ir da­ly­vaus. Anks­tes­niais me­tais bū­da­vo pa­pil­do­ma at­ran­ka, įver­ti­na­mos at­li­kė­jo ga­li­my­bės. Ma­nau, jei taip bū­tų bu­vę ir šie­met, tą bar­je­rą bū­čiau vis tiek praė­jęs.

– Jau­di­nie­si, lauk­da­mas pa­si­ro­dy­mo?

– Taip. Ant­ra­die­nį bu­vau pa­si­žiū­rė­ti fil­ma­vi­mo, ap­si­pras­ti. Sė­dė­jo­me su drau­ge, žiū­rė­jo­me į da­ly­vius, vi­si jau­di­no­si, ir aš jau­di­nau­si.

Rei­kė­jo atei­ti, ap­si­žval­gy­ti, pa­sė­dė­ti sa­lė­je, su­si­pa­žin­ti, kiek kur ka­me­rų, ir jau­du­lys šiek tiek nu­slū­go. Bet jau­din­tis yra nor­ma­lu.

– Ko­kią dai­ną dai­nuo­si? Kas lė­mė ta­vo pa­si­rin­ki­mą?

– Dai­nuo­siu bri­tų kom­po­zi­to­riaus Ash­ley Hick­lin dai­ną „Fi­re Kis­ses“ ("Ug­nies bu­či­niai"). Pa­si­rin­kau ją to­dėl, kad ir teks­tas, ir me­lo­di­ja – ly­riš­ki. Man pa­tin­ka ly­ri­nė, mei­lės mu­zi­ka.

Pap­ra­šiau, kad ga­lė­čiau ją dai­nuo­ti. Ma­no ke­lis įra­šus nu­siun­tė dai­nos au­to­riui, jam pa­ti­ko ma­no bal­sas ir su­ti­ko, kad dai­nuo­čiau jo dai­ną.

Tai dai­na apie mei­lę, kaip su­ras­ti tą vie­nin­te­lę, kad kiek­vie­nas ga­li­me rink­tis, nes mei­lei, šir­džiai neį­sa­ky­si.

Ban­dy­siu sa­vo šir­di­mi pa­lies­ti žiū­ro­vų, klau­sy­to­jų šir­dis.

– Ar iš­gir­dęs šią dai­ną pa­gal­vo­jai, kad ji ga­li lai­mė­ti?

– Iš­gir­dau šią dai­ną ir ją pa­ju­tau. Perk­lau­siau dar kar­tą ir dar, ir dar. Gal ji nė­ra dai­na lai­mė­to­ja, bet pa­ban­dy­siu per­teik­ti tai, ką au­to­rius no­rė­jo pa­sa­ky­ti, pa­si­steng­siu, kad žmo­nės ją pa­mėg­tų, o ar lai­mė­siu, ar pa­tek­siu į ki­tą eta­pą, spręs žiū­ro­vai ir ko­mi­si­ja.

– At­li­kė­jai žiū­ro­vus vis daž­niau ban­do pa­pirk­ti ne tik dai­na, bet ir šou ele­men­tais. Ar ta­vo pa­si­ro­dy­me jų bus?

– Praei­tais me­tais Do­na­tas Mont­vy­das da­rė sal­to, ug­nies šou. Ir ma­nęs klau­sia, ar kaž­ką to­kio da­ry­siu. Ne, ne­da­ry­siu.

Ma­nau, kad „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­je tu­ri aug­ti. Ma­no pa­si­ro­dy­mas bus pa­pras­tas, gal tik vi­zua­li­za­ci­ja bus su ug­nies bu­či­niais.

Kiek­vie­na­me eta­pe tu­ri klau­sy­tis kri­ti­kos ir kaž­ką pri­dė­ti. Jei­gu to­liau pa­tek­siu, gal kaž­ką ir pa­ro­dy­siu, gal ir sal­to? Nors ne (juo­kia­si – red.pa­st.).

– „Eu­ro­vi­zi­jos“ na­cio­na­li­nė at­ran­ka tau nė­ra pir­mo­ji di­de­lė sce­na. Kur dar esi da­ly­va­vęs?

– Esu da­ly­va­vęs te­le­vi­zi­jos pro­jek­te „Cho­rų ka­rai“, „Lie­tu­vos bal­se“. „Lie­tu­vos bal­sas“ ma­ne iš­lais­vi­no, tar­si pa­sa­kė: „Eval­dai, tu ga­li ir da­ryk!“

Ne­se­niai da­ly­va­vau miu­zik­le „Rent“ ("Nuo­ma"). Man tai ir­gi bu­vo vie­nas iš gy­ve­ni­mo iš­šū­kių. Mėgs­tu teat­rą ir vi­sa­da no­rė­jau vai­din­ti, stu­di­juo­ti ak­to­rys­tę. Kai sto­jau į Šiau­lių uni­ver­si­te­tą, man siū­lė rink­tis est­ra­dos me­ną. Svars­čiau, bet pa­si­rin­kau mu­zi­kos pe­da­go­gi­ką. Kai vy­ko at­ran­ka į miu­zik­lą, pa­gal­vo­jau: mu­zi­ka – aš dai­nuo­ju, teat­ras – aš vi­sa­da sva­jo­jau bū­ti ak­to­rius. Ir su­da­ly­va­vau.

Miu­zik­las ma­ne dar la­biau iš­lais­vi­no, to­dėl ir pa­sa­kiau sau: vis­kas, šiais me­tais ei­nu į „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ką. Ne­sa­kyk „vė­liau“, nes to „vė­liau“ ga­li ir ne­bū­ti.

– Ar vi­sa­da mu­zi­ka bu­vo ta­vo gy­ve­ni­me?

– Bu­vo tarps­nis, kai bai­gęs Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio kon­ser­va­to­ri­ją pa­gal­vo­jau, gal už­teks mu­zi­kuo­ti ir įsto­jau stu­di­juo­ti vers­lo va­dy­bą. Me­tus pa­si­mo­kiau ir su­pra­tau, kad tai – ne man. Iš tė­čio gal pa­vel­dė­jau po­mė­gį vers­lui, bet ma­no ma­ma bu­vo mu­zi­kan­tė, bai­gu­si Vil­niaus Juo­zo Tal­lat-Kelp­šos kon­ser­va­to­ri­ją, gro­jo vio­lon­če­le, vi­sas gy­ve­ni­mas bu­vo su cho­rais, or­kest­rais

Me­ni­nin­kai nė­ra la­bai kruopš­tūs, vis kaž­ką pa­mirš­ta, ir man taip bū­da­vo. Pa­gal­vo­jau, kad man rei­kia stu­di­juo­ti mu­zi­ką. Kai įsto­jau į Šiau­lių uni­ver­si­te­tą, ir bu­vo tas lū­žis. Dai­nuo­ju uni­ver­si­te­to cho­re „Stu­dium“, esu bai­gęs „Da­gi­lė­lio“ dai­na­vi­mo mo­kyk­lą.

Iš tų, ku­rie lan­kė­me „Da­gi­lė­lį“, la­bai ne­daug kas pa­si­rin­ko mu­zi­ką. Kar­tą va­do­vui pa­sa­kiau, kad tik­riau­siai ir aš ne­si­rink­siu mu­zi­kos. Kai po ke­le­rių me­tų su­si­ti­ko­me kon­cer­te „Sau­lė­je“, jis man sa­ko: „Pri­si­me­ni, kai sa­kei, kad ne­bū­si mu­zi­kan­tu, o aš ži­no­jau, kad bū­si.“

– Stu­di­juo­ji mu­zi­kos pe­da­go­gi­ką, va­di­na­si, pla­nuo­ji dirb­ti mu­zi­kos mo­ky­to­ju?

– Lo­giš­kai mąs­tant, taip. Vie­no­je mo­kyk­lo­je jau esu dai­na­vi­mo bū­re­lio mo­ky­to­jas. Ban­dau vai­kus mo­ky­ti dai­nuo­ti. Pa­sa­kiau „mo­ky­ti“? Gal ne, nes tam, kad mo­ky­tum, tu­ri bū­ti la­bai kom­pe­ten­tin­gas. Aš ban­dau pa­dė­ti jiems pa­mil­ti mu­zi­ką, dai­na­vi­mą.

Man dar tik 24 me­tai, gy­ve­ni­mas kei­čia­si ir ne­ži­nia, kaip pa­kryps.

– Gi­mei ir au­gai Šiau­liuo­se, stu­di­juo­ji taip pat gim­ta­ja­me mies­te. Esi sa­vo mies­to pa­trio­tas?

– Kai vai­di­nau miu­zik­le, du mė­ne­sius pra­lei­dau Vil­niu­je. Kar­tais pa­gal­vo­ju, kad Vil­niu­je no­rė­čiau il­giau pa­gy­ven­ti, bet grįž­ti į Šiau­lius, ir čia taip ra­mu, ge­ra. Taip, esu Šiau­lių pa­trio­tas. Ir Lie­tu­vos.

La­bai daug ma­no bend­raam­žių iš­va­žia­vę į Vil­nių, dar dau­giau – į už­sie­nį. Aš ir pa­ts nuo try­li­kos me­tų va­ži­nė­da­vau su šei­ma va­sa­ro­mis į Ang­li­ją dirb­ti. Gal jau ati­dir­bau sa­vo? Net­gi svars­tė­me pa­si­lik­ti. Man la­bai pa­ti­ko Ang­li­ja, bet se­suo ne­no­rė­jo lik­ti. Grį­žo­me į Lie­tu­vą. Da­bar ma­no se­suo stu­di­juo­ja Ang­li­jo­je ir ne­pla­nuo­ja grįž­ti, o aš li­kau čia.

– Ar ti­kie­si šiau­lie­čių žiū­ro­vų pa­lai­ky­mo „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­je?

– Aiš­ku, čia – „Eu­ro­vi­zi­ja“, gal ne­ga­li­ma iš­skir­ti Šiau­lių, bet jei­gu šiau­lie­čiai džiau­gia­si, kad aš da­ly­vau­ju, at­sto­vau­ju Šiau­liams, pa­lai­ko ma­ne, tikiuosi, kad bal­suos.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Eu­ro­vi­zi­jos“ na­cio­na­li­nė­je at­ran­ko­je dai­nuo­sian­tis Šiau­lių uni­ver­si­te­to mu­zi­kos pe­da­go­gi­kos stu­di­jų pro­gra­mos ket­vir­to kur­so stu­den­tas Eval­das Vai­ka­sas sa­ko, kad tam pa­si­ryž­ti tu­rė­tų kiek­vie­nas at­li­kė­jas.

Dienos populiariausi

Šiaulių valdžia miega ant pinigų maišo

2017 m. sausio 25 d.
lankomiausias

Eksperimentai virtuvėje suburia ir šeimą, ir kolegas

2017 m. sausio 25 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas