(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Pirmas puslapis

Nuo „ačių“ iki „emigrantų iš praeities“

2017 m. birželio 17 d.
Rita ŽADEIKYTĖ

„ŠIAU­LIŲ KRAŠ­TO“ DIS­KU­SI­JA

Vie­nai Šiau­lių ra­jo­no mo­ky­to­jai po in­ci­den­to su mo­ki­niais pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pa­gal du Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius. Kiek­vie­ną bir­že­lį po bran­dos eg­za­mi­nų skai­čiuo­ja­ma – kiek dar mo­ki­nių ne­be­mo­kės pa­ra­šy­ti žo­džio „ąžuo­las“ ar „ačiū“, ar ne­pa­seks bu­vu­sios mi­nist­rės pa­vyz­džiu ir ne­su­rai­tys „ačių“? Aki­vaiz­du – mo­kyk­la ir jos ver­ty­bės kei­čia­si. Kaip mo­kyk­lo­je at­ras­ti vie­tą mo­ky­to­jui ir mo­ki­niui?

Apie tai – „Šiau­lių kraš­to“ dis­ku­si­ja, ku­rio­je da­ly­vau­ja Lo­re­ta TA­MU­LAI­TIE­NĖ, Šiau­lių Sta­sio Šal­kaus­kio gim­na­zi­jos di­rek­to­rė, Sta­se­lė RIŠ­KIE­NĖ, Šiau­lių ra­jo­no Kur­šė­nų Pa­ven­čių mo­kyk­los ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja eks­per­tė, Vai­das BA­CYS, Šiau­lių ra­jo­no Aukš­tel­kės mo­kyk­los di­rek­to­rius, ir In­ga MAS­LAUS­KIE­NĖ, Šiau­lių pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos psi­cho­lo­gė.

rita@skrastas.lt

– Spren­di­mai dėl il­ges­nių moks­lo me­tų, bū­si­mi pa­si­kei­ti­mai dėl mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo, dėl mo­ki­nio krep­še­lio. Kaip api­bū­din­tu­mė­te dar vie­ną nau­ją tarps­nį jau 26-erius me­tus trun­kan­čio­je švie­ti­mo re­for­mo­je?

Vaidas BA­CYS. Kaž­ko la­bai nau­jo neįž­velg­čiau: nuo­lat ir jau se­no­kai kal­ba­ma apie ug­dy­mo pro­gra­mų at­nau­ji­ni­mą, eta­ti­nį mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mą, švie­ti­mo struk­tū­rą. Tie­siog da­bar tu­ri­me si­tua­ci­ją, kai su­si­kau­pė daug pro­ble­mų vie­nu me­tu, ku­rios rei­ka­lau­ja spren­di­mų ir tai la­bai var­gi­na švie­ti­mo bend­ruo­me­nę.

Blo­giau­sia, kad Lie­tu­vos švie­ti­me vis kaž­kas pra­de­da­ma ir ne­bai­gia­ma ir ta­da puo­la­ma į ki­tą kraš­tu­ti­nu­mą. Švie­ti­mas yra la­bai pla­ti sri­tis, ku­rio­je rei­kia tu­rė­ti daug kant­ry­bės ir iš­min­ties su­vok­ti, kad at­ski­ras at­ve­jis ne­ga­li api­bend­rin­ti vi­sos sis­te­mos. Ant­ra, mo­ky­to­jai iš es­mės yra per­fek­cio­nis­tai – jie vis­ką no­ri to­bu­lai pa­da­ry­ti, bet tai yra neį­ma­no­ma.

Ma­nau, kad nė­ra aiš­kios kryp­ties, ar mes no­ri­me sa­va­ran­kiš­ko, lais­vo mo­ky­to­jo, ge­ban­čio priim­ti spren­di­mus, ar no­ri­me tik­rai sa­va­ran­kiš­kos mo­kyk­los, ku­ri sa­vo bend­ruo­me­nė­je ga­li priim­ti spren­di­mus, ar vis dėl­to no­ri­ma vis­ką reg­la­men­tuo­ti ir kont­ro­liuo­ti. Kai taip blaš­ko­ma­si, ta­da ir at­si­tin­ka įvai­rių keis­tų gin­čų.

Mums rei­kia ne blaš­ky­tis, o ap­si­spręs­ti. Nie­ko blo­go ne­ma­tau, jei­gu tam tik­ri pro­ce­sai mo­kyk­lo­se bū­tų ir griež­tai stan­dar­ti­zuo­ti, bet kar­tais tu­ri tu­rė­ti la­bai kie­tą stu­bu­rą, kad pa­saky­tu­mei ne, nes pa­pras­čiau yra tie­siog bi­jo­ti ir nie­ko ne­da­ry­ti.

– Šių me­tų es­mi­nė švie­ti­mo sis­te­mos per­tvar­ka – moks­lo me­tai pail­gin­ti de­šimt die­nų. Kaip ver­ti­na­te?

Lo­re­ta TA­MU­LAI­TIE­NĖ. Jo­kių emo­ci­jų. Jei­gu mes jas pa­nau­do­si­me su­lė­tin­da­mi tem­pą „le­kiant“ per pro­gra­mas – la­bai ge­rai.

Vai­das BA­CYS. Kar­tais kai ku­rie da­ly­kai pri­me­na po­žiū­rį į jau­ną žmo­gų – rei­kia jam liep­ti bū­ti­nai vis­ką per­skai­ty­ti mo­kyk­lo­je, nes grei­čiau­siai jis bai­gęs mo­kyk­lą ne­bes­kai­tys! Blo­giau­sa, kad da­lis tie­sos ta­me yra.

– Kaip ver­ti­na­te tai, kad švie­ti­mo sis­te­mą vis tvar­ko po­li­ti­kai?

Loreta TA­MU­LAI­TIE­NĖ. Švie­ti­mo sis­te­mo­je esu jau be­veik tris­de­šimt me­tų ir vi­są tą lai­ką vy­ko re­for­mos. Mei­lės Luk­šie­nės Tau­ti­nės mo­kyk­los kon­cep­ci­ja ne­bu­vo pa­tvir­tin­ta bū­tent dėl po­li­ti­nių am­bi­ci­jų – kaž­kam iš po­li­ti­kų tai pa­si­ro­dė ne­priim­ti­na, pa­kvi­po na­cio­na­liz­mu. O Lie­tu­vos švie­ti­mas per tiek me­tų ne­tu­ri pa­ma­to, ant ku­rio sta­ty­tu­me ug­dy­mo rū­mą.

Kiek­vie­na po­li­ti­kų kar­ta no­ri pa­lik­ti sa­vo in­dė­lį ir pa­ma­ty­ti la­bai grei­tą re­zul­ta­tą: po­li­ti­kai su­gal­vo­ja ir per­me­ta tai vyk­dy­ti mo­kyk­loms. Iš vie­nur at­si­tem­pia­ma vie­na idė­ja, iš ki­tos ša­lies – ki­ta, bet nie­ko ne­pa­da­ro­me iki ga­lo ir nuo­sek­liai – iš ga­ba­liu­kų su­dė­lio­ja­me ir no­ri­me la­bai grei­to re­zul­ta­to. Su­si­dū­rę su pir­ma men­kiau­sia ne­sėk­me mes at­si­sa­ko­me idė­jos, me­ta­me ją į šo­ną ir grie­bia­mės ki­tos.

Lai­kas su­vok­ti, kad švie­ti­mo pro­ce­sas – la­bai lė­tas. Re­zul­ta­tas nie­ka­da nea­tei­na grei­tai. Ar pir­mo­kui pa­lan­ki bu­vo to­kia švie­ti­mo sis­te­ma, įma­no­ma nu­sta­ty­ti tik dar po de­šim­ties me­tų, kai jis jau bai­gė mo­kyk­lą. O mes no­ri­me per me­tus ar dve­jus, per vie­ną ka­den­ci­ją pa­ma­ty­ti, ar tiks­lin­gai bu­vo ku­ria­ma kaž­ku­ri sis­te­ma. Per vie­ną ka­den­ci­ją mes nie­ko ne­pa­ma­ty­si­me.

– Vie­na­me ren­gi­ny­je te­ko ma­ty­ti vie­nos sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­gų va­do­vus. Re­to jų aky­se – en­tu­ziaz­mas, džiaugs­mas, daž­niau – bai­mė, su­si­kaus­ty­mas, nuo­var­gis, pa­si­me­ti­mas. Kaip šian­die­nos švie­ti­mo si­tua­ci­jo­je jau­čia­si mo­kyk­lų va­do­vai, mo­ky­to­jai?

Lo­re­ta TA­MU­LAI­TIE­NĖ. Sa­vi­val­dy­bės skel­bia kon­kur­sus į lais­vas mo­kyk­lų va­do­vų vie­tas, ku­rių tik­rai – ne vie­na, bet no­rin­čių vis neat­si­ran­da. Ko­dėl?

Ste­bė­jau si­tua­ci­ją Suo­mi­jo­je: mo­kyk­los va­do­vas at­sa­kin­gas tik už ug­dy­mą, o vi­su ki­tu rū­pi­na­si švie­ti­mo sky­rius. Lie­tu­vo­je mo­kyk­los va­do­vas at­sa­kin­gas už vis­ką – nuo žo­lės pjo­vi­mo iki ug­dy­mo re­zul­ta­tų. Mo­kyk­lų va­do­vams už­krau­na­ma di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė, o at­ly­gis nea­dek­va­tus.

Mo­ky­to­jai taip pat ne­si­jau­čia lais­vo­mis as­me­ny­bė­mis. Tik pa­sta­ruo­ju me­tu šiek tiek su­ma­žė­ju­si mo­ky­to­jų emig­ra­ci­ja. Bet juk dar vi­sai ne­se­niai iš­gy­ve­no­me lai­ko­tar­pį, kai mo­ky­to­jai ma­siš­kai emig­ra­vo, ypač už­sie­nio kal­bų. Ga­būs, ta­len­tin­gi, drą­sūs, lais­vi iš­va­žia­vo dėl to, kad la­bai pra­dė­jo ma­žė­ti krū­viai, at­ly­gi­ni­mai, o at­sa­ko­my­bė, įtam­pa tik di­dė­jo.

Sta­se­lė RIŠ­KIE­NĖ. Tik­rai nė­ra taip bai­su ir tik­rai ne vi­si mo­ky­to­jai iš­va­žia­vo. Ir tik­rai ne vi­si mo­ky­to­jai yra bai­liai, nie­ko ne­da­ro. Taip, po­li­ti­niai vė­jai yra, bet mo­ky­to­jas jų ga­li ne­pai­sy­ti ir dirb­ti kaip dir­bo ne­pai­sy­da­mas kaž­ko­kių „nu­leis­tų iš vir­šaus“ nu­ro­dy­mų. Mo­ky­to­jas tu­ri ir ga­li rink­tis.

Ži­no­ma, pri­pa­žįs­tu, kad ne­daug to­kių drą­sių mo­ky­to­jų, bet jų yra, tik jie ne­rė­kia gar­siai, kaip jie dir­ba.

– At­li­kus men­ku­tį eks­pe­ri­men­tą – į „Goog­le“ paieš­ką įve­dus fra­zę „skan­da­las mo­kyk­lo­je“ – su­ran­da­ma apie 115 tūks­tan­čių paieš­kos re­zul­ta­tų. Geog­ra­fi­ja – vi­sa Lie­tu­va, nuo sos­ti­nės iki ma­žų mies­te­lių. By­los teis­muo­se tarp mo­ki­nių ir pe­da­go­gų, abi­pu­sis psi­cho­lo­gi­nis ir net fi­zi­nis smur­tas, ku­ria­me ko­vo­ja mo­ki­niai ir pe­da­go­gai, mo­kyk­lų va­do­vai.

Sta­se­lė RIŠ­KIE­NĖ. Tik ką grį­žau iš tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos Flo­ren­ci­jo­je, kur bu­vo pe­da­go­gai iš 42 ša­lių. Ten­den­ci­jos pa­sau­lio mo­kyk­lo­se yra pa­na­šios: to­kio smur­to, koks bu­vo nu­fil­muo­tas vie­no­je Kur­šė­nų mo­kyk­lo­je, pa­ti­kė­ki­te, Ame­ri­kos mo­kyk­lo­se yra žy­miai daž­niau. Ži­no­ma, tai ab­so­liu­čiai nė­ra nor­ma­lu, tai ro­do mo­kyk­lų kri­zę.

Bet to­kie at­ve­jai ro­do ir tai, kad se­no­ji švie­ti­mo sis­te­ma yra mi­ru­si se­niai – prieš pen­kio­li­ka, dvi­de­šimt me­tų me­tų, o nau­jos mes dar nie­kaip ne­pa­gim­do­me. Ir dėl to vi­si tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę. Ži­niask­lai­da – taip pat. Už sa­vo ant­raš­tes, rė­kian­tį ra­šy­mą. Ne­kal­tin­ki­me tik mo­kyk­los. Vi­suo­me­nės, šei­mos „in­dė­lis“ – di­džiu­lis, kai ma­ži vai­kai iš šei­mos į mo­kyk­lą at­si­ne­ša žo­dį iš „tri­jų rai­džių“. Mo­kyk­la yra mū­sų vi­suo­me­nės, ku­ri la­bai įvai­ri, at­spin­dys.

Vai­das BA­CYS. Vi­suo­me­nė­je vy­rau­ja ste­reo­ti­pas, kad mo­kyk­lo­je ne­ga­li bū­ti klai­dų. Klai­dos, bro­kas įma­no­mas įmo­nė­je, ga­myk­lo­je, o mo­kyk­lo­je drau­džia­ma pa­ro­dy­ti „bro­ką“, tie­siog bi­jo­ma pri­pa­žin­ti sa­vo ne­to­bu­lu­mą. Ta­da ir su­si­for­muo­ja sis­te­mi­niai da­ly­kai: kai ne­pas­te­bi­ma, ar ne­no­ri­ma pa­ste­bė­ti, kad kaž­ku­riam vai­kui ar mo­ky­to­jui rei­kia pa­gal­bos. Ta­da vi­si ap­si­me­ta, kad pro­ble­ma neeg­zis­tuo­ja, nes ro­dy­ti „bro­ko“ juk ne­ga­li­ma. O kai iš­len­da į pa­vir­šių, jau nie­ko ne­be­ga­li­ma pa­da­ry­ti.

– Kai vie­šai bu­vo iš­pla­tin­tas įra­šas apie tai, kad mo­ki­nys pa­stū­mė mo­ky­to­ją, so­cia­li­niai tink­lai mir­gė­te mir­gė­jo, jog fi­zi­nio smur­to at­ve­jų mo­kyk­lo­se vis dėlto pa­si­tai­ko – tai nė­ra at­si­tik­ti­nu­mas. At­si­tik­ti­nu­mas yra vei­kiau tai, kad bu­vo pa­vie­šin­tas įra­šas. Smur­tas mo­kyk­lo­se – švie­ti­mo ar so­cia­li­nės ap­lin­kos pa­sek­mė?

Lo­re­ta TA­MU­LAI­TIE­NĖ. Kaž­ko­dėl kal­ba­ma apie mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus, pro­gra­mas, už­duo­tis, eg­za­mi­nus – nu­te­kės ar ne­nu­te­kės koks klau­si­mas, bet men­kai kal­ba­me apie mo­ky­to­jo as­me­ny­bę.

Ne­ma­žai švie­ti­mo ana­li­ti­kų tei­gia, kad mo­ky­to­jo as­me­ny­bės reikš­mė – di­džiu­lė. Apie 30 pro­cen­tų mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų le­mia ne me­to­di­kos, pro­gra­mos, o bū­tent mo­ky­to­jo as­me­ny­bė, san­ty­kiai su mo­ky­to­ju.

Vai­das BA­CYS. Kad mo­ky­to­jas, mo­kyk­los va­do­vas šian­die­ni­nė­je vi­suo­me­nė­je yra ne­sau­gus – fak­tas. Ir ta­me yra daug de­da­mų­jų. Vis­ko bi­jo­ma ir ne­be­su­si­vo­kia­ma, už ką mus ga­li nu­baus­ti, kas kla­sė­je ga­li nu­tik­ti, kas bus ap­kal­tin­tas, jei­gu vai­kas mo­kyk­lo­je pa­slys ir nu­griu­vęs su­si­ža­los.

– Kai 2016 me­tais bu­vo­te pa­skelb­ta Lie­tu­vos me­tų mo­ky­to­ja, sa­kė­te, kad šian­dien mo­ky­to­jo už­duo­tis mo­kyk­lo­je jau yra ge­ro­kai pa­si­kei­tu­si. Mo­ky­to­jas ne­bė­ra žmo­gus, ku­ris mo­ki­niui pra­ne­ša nau­jie­nas, su­tei­kia ži­nias. Jis šian­dien – men­to­rius, ku­ris ati­da­ro du­ris, bet ži­nias vai­kai pa­sii­ma pa­tys. Mi­nė­jo­te, kad dėl to ky­la ne­ma­žai pro­ble­mų, kai mo­ky­to­jai ne­sus­pė­ja su lai­ku ir ban­do dirb­ti se­no­viš­kai – mo­ki­niui dar vis bū­ti „va­do­vė­liu“.

Sta­se­lė RIŠ­KIE­NĖ. Mo­ky­to­jai dar vis sku­ba kuo grei­čiau „išei­ti“ pro­gra­mas, užuo­t lei­dę mo­ki­niams pa­tiems at­ras­ti ke­lią ir ži­nias pa­gal duo­tą kryp­tį, iš­mok­ti kri­ti­nio mas­ty­mo.

Daug kal­ba­ma apie pa­ty­ri­mi­nį mo­ky­mą, kai mo­ki­nys su­si­pa­žįs­ta su tam tik­ra in­for­ma­ci­ja per sa­vo pa­tir­tį. Ži­no­ma, mo­ky­to­jui to­kio­je pa­mo­ko­je žy­miai sun­kiau, nes jis ne­ži­no, ko­kie klau­si­mai mo­ki­niui ga­li iš­kil­ti. Juk daug leng­viau pa­si­ruoš­ti to­kiai pa­mo­kai, ku­rio­je pa­ts mo­ky­to­jas vis­ką iš­dės­to ir rei­ka­lau­ja tik to, ką pa­ts mo­ki­niams pa­sa­kė griež­tuo­se rė­muo­se.

Vai­das BA­CYS. Prob­le­ma yra ir skir­tin­gas re­zul­ta­to su­vo­ki­mas. Ži­no­me, kad pe­rei­ti prie kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mo yra la­bai svar­bu, bet tė­vams, vi­suo­me­nei mes ne­paaiš­ki­no­me – ko­dėl tai yra svar­bu.

Vi­si ža­vi­si suo­mių švie­ti­mo sis­te­ma, bet Lie­tu­vo­je pa­ban­dyk pa­sa­ky­ti, kad mo­kyk­lo­je ne­be­bus da­ly­ki­nės sis­te­mos. Per ma­žai vi­so­je švie­ti­mo sis­te­mo­je dir­ba­ma su tė­vais ir per ma­žai paaiš­ki­na­ma jiems, kas vyks­ta ir dėl to su­si­lau­kia­ma įvai­rių nei­gia­mų reak­ci­jų.

Dau­ge­liui, pa­vyz­džiui, kon­cer­to klau­sy­ma­sis, ki­ta kul­tū­ri­nė pa­žin­ti­nė veik­la ato­do kaip žai­di­mas, o po to kal­ba­me, kad nu­si­grę­žė­me nuo ver­ty­bių.

Aki­vai­zdu, kad mo­kyk­lo­se vie­na dek­la­ruo­ja­me, ki­ta da­ro­me, tre­čia – ko iš mū­sų ti­ki­si tė­vai, o ga­liau­siai nie­ko ne­pa­da­ro­me iki ga­lo.

Lo­re­ta TA­MU­LAI­TIE­NĖ. Gal­būt pro­ble­ma yra ir tai, kad švie­ti­mo klau­si­mus ima­si spręs­ti bet kas. Rei­kia spe­cia­laus iš­si­la­vi­ni­mo, kad ga­lė­tu­m dirb­ti mo­kyk­lo­je, bet apie švie­ti­mo sis­te­mą iš­ma­no vi­si. Juk li­gų gy­dy­ti žmo­nės nei­na pas šalt­kal­vį?

– Ko­kius šiuo­lai­ki­nės švie­ti­mo sis­te­mos „re­zul­ta­tus“ vai­kuo­se ma­to mo­kyk­lų psi­cho­lo­gai?

In­ga MAS­LAUS­KIE­NĖ. Į psi­cho­lo­gus ne­re­tai krei­pia­ma­si dėl že­mos mo­ky­mo­si mo­ty­va­ci­jos. Tik la­bai ne­di­de­lė da­lis vai­kų į mo­kyk­lą atei­na su­vok­da­mi, kad no­ri iš­mok­ti, su­ži­no­ti. Pap­ras­tai, di­des­nė da­lis vai­kų atei­na į mo­kyk­lą su nuo­sta­ta, kad rei­kia – tė­vai lie­pia, o ta­da mo­ky­to­jai spau­džia dėl re­zul­ta­tų. Iš čia ir di­de­li konkf­lik­tai, ne­su­ta­ri­mai, pro­ble­mos.

Ma­tau di­de­lę pa­žan­gą ta­me, kad jau iš­mok­ta, jei­gu kaž­kas ne­si­se­ka, neišsp­ren­džia­ma pro­ble­ma sa­va­ran­kiš­kai – kreip­tis į psi­cho­lo­gus. Kai pra­dė­jau dirb­ti mo­kyk­lo­se psi­cho­lo­ge prieš sep­ty­ne­ris me­tus – net ir mo­ky­to­jai ne­ži­no­jo, ko­kia psi­cho­lo­go pa­skir­tis mo­kyk­lo­je. Da­bar kar­tais jau prie mo­kyk­los psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jos at­si­ran­da net ir ei­lė.

– Ar ei­lė prie psi­cho­lo­go reiš­kia tai, kad vi­suo­me­nė la­bai ser­ga?

In­ga MAS­LAUS­KIE­NĖ. Tai reiš­kia, kad mo­ko­ma­si pra­šy­ti pa­gal­bos, jei­gu jau­čia­ma, kad yra blo­gai.

– Po kai ku­rių įvy­kių aiš­kė­ja, kad ne tik vai­kai, bet ir suau­gu­sie­ji ne­mo­ka val­dy­ti sa­vo emo­ci­jų, jų at­pa­žin­ti?

In­ga MAS­LAUS­KIE­NĖ. Ty­ri­mais ban­do­ma nu­sta­ty­ti, kiek svar­bus as­me­niui yra emo­ci­nis raš­tin­gu­mas, dar va­di­na­mas ir emo­ci­niu in­te­lek­tu, ir pro­ti­nis in­te­lek­tas – da­ly­ki­nės ži­nios. Be emo­ci­nio in­te­lek­to, ne­mo­kė­si su­vok­ti sa­vo emo­ci­jų, jų val­dy­ti, ne­sup­ra­si ki­tų žmo­nių.

La­bai svar­bu ug­dy­ti emo­ci­nį raš­tin­gu­mą, kad, pa­vyz­džiui, mo­ky­to­jas mo­kė­tų lai­ku ir tin­ka­mai su­rea­guo­ti į ko­kį nors vai­ko poel­gį. Blo­giau­sia, kai skan­da­lą, konf­lik­tą „užau­gi­na“ abi pu­sės – mo­ki­nys ir mo­ky­to­jas, kai abu ne­be­ži­no, kaip val­dy­tis, rea­guo­ti, spręs­ti si­tua­ci­ją, kol ji ne­sprogs­ta su la­bai skau­džio­mis pa­sek­mė­mis.

Lo­re­ta TA­MU­LAI­TIE­NĖ. Ne­re­tai į tam tik­ras tai­syk­les no­ri­ma su­dė­ti vai­kų ir mo­ky­to­jų san­ty­kius. Ko ge­ro, ir mo­ky­ma­sis bū­tų leng­ves­nis, ir bend­ra­vi­mas, ir bend­ra­dar­bia­vi­mas, jei­gu tie­siog gy­ven­tu­me gy­ve­ni­mą. Juk vai­kai na­muo­se vi­sai ne­sun­kiai iš­moks­ta, pa­vyz­džiui, kep­ti, vir­ti, siū­ti, ar nar­šy­ti kom­piu­te­ry­je, iš­ma­nia­ja­me te­le­fo­ne. Vai­kui juk vi­siš­kai ne­sun­ku – jei­gu įdo­mu, jei­gu gy­ve­na­mas tik­ras gy­ve­ni­mas.

– Tur­būt te­ko gir­dė­ti si­tua­ci­jų, kai tė­vai ne­re­tai na­mų dar­bus ge­ba pa­dė­ti reng­ti tik pra­di­nių kla­sių vai­kams, vy­res­nių kla­sių už­duo­čių tie­siog ne­be­sup­ran­ta. Kaip ver­ti­na­te mo­ky­mo­si pro­gra­mas? Ar jos nė­ra per su­dė­tin­gos, per­krau­tos men­kai rei­ka­lin­ga siau­ra in­for­ma­ci­ja ir dėl to po bran­dos eg­za­mi­nų skai­čiuo­ja­me vis dau­giau ele­men­ta­riau­sių ra­šy­bos klai­dų, to­kių, ko­kias pa­da­rė vie­na švie­ti­mo mi­nist­rė žo­dy­je „ačiū“?

Vai­das BA­CYS. Kai vie­na pe­da­go­gė dis­ku­si­jo­je pa­reiš­kė, kad pro­gra­mos „vis sun­kė­ja ir sun­kė­ja“, pri­si­mi­niau, kad jos pa­sku­ti­nį kar­tą keis­tos 2008 me­tais. Pag­rin­di­nio ug­dy­mo pro­gra­mos be­veik 10 me­tų ne­keis­tos, kaip jos ga­li sun­kė­ti?!

La­bai leng­va, pa­vyz­džiui, is­to­ri­ku bu­vo bū­ti XIX am­žiu­je, kai ne­bu­vo dvie­jų pa­sau­li­nių ka­rų! Tai mo­ky­to­jo pro­fe­sio­na­lu­mas ir mū­sų vi­sų su­si­ta­ri­mas, ką mes pa­tys at­si­ren­ka­me. Gal­būt šian­die­nos kon­teks­te mums yra svar­biau su­pras­ti glo­ba­lią vals­ty­bės si­tua­ci­ją, nei min­ti­nai ži­no­ti upių il­gį ar­ba ka­da ko­kie ku­ni­gaikš­čiai kaž­kur bu­vo nu­žy­gia­vę? Tai am­ži­na di­le­ma ir dėl to vyks am­ži­na dis­ku­si­ja.

Ma­nau, kad pro­gra­mos ne­re­tai yra tai, kuo mes pri­si­den­gia­me, kai kaž­kas ne­si­se­ka ar­ba ne­su­si­vo­kia­ma, ko rei­kia.

Ma­nau, kad pa­grin­di­nė dau­ge­lio pro­ble­mų mo­kyk­lo­se prie­žas­tis yra tai, kad dau­ge­lis mo­ky­to­jų šian­die­ni­nė­je mo­kyk­lo­je esa­me tie­siog emig­ran­tai iš vi­sai ki­to pa­sau­lio. Anks­tes­nės kar­tos mo­kė­si vi­sai ki­taip: aiš­kiai ži­no­jo, kiek už­da­vi­ny­nų tu­ri iš­spręs­ti, ką tu­ri mo­kė­ti at­kar­to­ti mo­ky­to­jui per eg­za­mi­ną. Da­bar vai­kams rei­kia vi­sai ki­tų da­ly­kų, bet „emig­ran­tai iš praei­ties“ to nie­kaip ne­sup­ran­ta.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Šiau­lių kraš­to“ su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vę (iš kai­rės) psi­cho­lo­gė In­ga Mas­laus­kie­nė, pe­da­go­gai Vai­das Ba­cys, Lo­re­ta Ta­mu­lai­tie­nė ir Sta­se­lė Riš­kie­nė sa­kė, jog pro­ble­mos mo­kyk­lo­se at­si­ran­da dėl dau­ge­lio prie­žas­čių – psi­cho­lo­gi­nių, kar­tų ne­su­si­kal­bė­ji­mo, sku­bė­ji­mo, po­li­ti­kų per­dė­to re­gu­lia­vi­mo.

Lo­re­ta TA­MU­LAI­TIE­NĖ, Šiau­lių Sta­sio Šal­kaus­kio gim­na­zi­jos di­rek­to­rė: „Kiek­vie­na po­li­ti­kų kar­ta no­ri pa­lik­ti sa­vo in­dė­lį ir pa­ma­ty­ti la­bai grei­tą re­zul­ta­tą: po­li­ti­kai su­gal­vo­ja ir per­me­ta tai vyk­dy­ti mo­kyk­loms“.

1

Sta­se­lė RIŠ­KIE­NĖ, Šiau­lių ra­jo­no Kur­šė­nų Pa­ven­čių mo­kyk­los ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja eks­per­tė: „Mo­ky­to­jai dar vis kuo grei­čiau sku­ba „išei­ti“ pro­gra­mas užuo­t lei­dę mo­ki­niams pa­tiems at­ras­ti ke­lią ir ži­nias pa­gal duo­tą kryp­tį, iš­mok­ti kri­ti­nio mas­ty­mo.“

Vai­das BA­CYS, Šiau­lių ra­jo­no Aukš­tel­kės mo­kyk­los di­rek­to­rius: „Ma­nau, kad pa­grin­di­nė dau­ge­lio pro­ble­mų mo­kyk­lo­se prie­žas­tis yra tai, kad dau­ge­lis mo­ky­to­jų šian­die­ni­nė­je mo­kyk­lo­je esa­me tie­siog emig­ran­tai iš vi­sai ki­to pa­sau­lio.“

In­ga MAS­LAUS­KIE­NĖ, Šiau­lių pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos psi­cho­lo­gė: „Ma­tau di­de­lę pa­žan­gą ta­me, kad jau iš­mok­ta, jei­gu kaž­kas ne­si­se­ka, neišsp­ren­džia­ma pro­ble­ma sa­va­ran­kiš­kai – kreip­tis į psi­cho­lo­gus“.

Dienos populiariausi

Akibrokštas Amerikai

2010 m. balandžio 10 d.
lankomiausias

Pievos ir laukai vėl skendi dūmuose

2010 m. balandžio 10 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (32)

Iš kaimo, 2017-06-22 10:11
AR PASTEBĖJOTE,kad jūsų"diskusijoje"nedalyvavo nei vienas PEDAGOGAS t.y.neišdrįso atsiliepi muose taip savęs įvardyti.Štai jums ir atsakymas-PEDAGOGAI BIJO.Todėl ir vadovų "akyse-baimė,pasimetimas,susikaust... svarbu Mokytojo asmenybė.Kokia čia asmenybė,jeigu ją galima stumdyti,pilti fekalijas,tanpyti po teismus,įžeidinėti...Tiksliau,taip su jais leidžia elgtis MŪSŲ,laisvos Lietuvos,švietimo sistema.Ir dar"paguodžia ir nuramina"savo diskusijoje,kad tokie atvejai kaip Kuršėnų mikykloje"Amerikos mokyklose yra žymiai dažniau"ACIŪ už"patarimus ir pamokymus" kuriuose nieko konkretaus.Vienintelis ir"svarbus"klausimas-prailginami mokslo metai 10 dienų..STIPRYBĖS ir SVEIKATOS JUMS,MOKYTOJAI,-JAUNESNIEMS ir "EMIGRANTAMS IŠ PRAEITIES."MŪSŲ PAGARBA IR MEILĖ JUMS.

kaimieti, 2017-06-21 23:05
Tai kada viešai ir garsiai pasakysit kaip pasibaigė konfliktas Kuršėmų mokykloje muzikos pamokoje?Ko visi tylit???Ar vaikai viešai atsiprašė Mokytojos??Juk"šventame"septintokės laiške(nors VISI suprantame,kad ne septintokė rašė),kur parašyta"aš nesakau,kad esame nekalti"turėtų atsiprašyti Ar taip leisime ir toliau Mokytojams"lipti ant galvos"nepilnamečiams?Ar nejaučiate,kad visi išsigandę,ir laukia "naujų atakų"iš savo mokinių,Ir visada kalti bus Mokytojai.IDOMU kaip rugsėjo1 d. mokykloje jausis"emigrantai iš praeities"?Diskusijos dalyviai,ar suprantate kur nuvedė jūsų"diskusija"?

to to manytojui, 2017-06-19 17:01
Kokie čia tau "krūmai" , dienraštis Šiaulių kraštas ? Ko čia slapstytis ?
O kokio "drąsumo" reikia atvirai pliurpti "pliurparizmą" ?

Manyčiau, 2017-06-19 16:51
Dovanokite už "gramatiką', nemanyčiau, kad komentaruose reikia jos laikytis, čia labiau svarbios emocijos, slengas ir ir t.t. , t.y. kai natūralūs žodžoiai jokiai gramatikai nepasiduoda ?
Juk ne ...straipsnį rašome... ar "per televizorių" kalbame ?
Gal tiek tie mokytojai ir sugeba, kad kabinėtis , prie savo išmokytų ' komentatorių" jumoro, o ne mokykloje mokyti tikrai gero rašto, mąstymo ir t.t.
Kažkas rašo ...išmok pirma gramatikos, mąstytojau...
Jei gera literatūros mokytoja buvo , tai reikėtų rašyti tavo "pamokančiame"
komentare ( sakinys iš didžiosios raidės prasideda ? )
...Išmok, pirma, gramatikos , mąstytojau ( ir dar koks nors ženklas .
Padarėte tris klaidas viename sakinyje, Pradedate be didžiosios raidės, žodį "pirmas, reikia išskirti iš konteksto, ir t.t..
O Jūs kas, kalbos žinovas, skirtas sunorminti "komentatorių" kalbą internete ?

Žemaiti, 2017-06-19 15:22
Ir aš turiu VIENĄ pasiūlymą.Galima įvykdyti labai greitai.Su mažiausia suma eurų.Prižadu.SIŪLAU-nuo š.m.rugsėjo 1 dienos KIEKVIENOJE MOKYKLOJE(pagrindiniam stende) ir KIEKVIENOJE KLASĖJE PARAŠYTI IR PAKABINTI " MO-KI-NIO PAREIGOS MOKYKLOJE"..Ir kai mokiniai žinos savo pareigas,tai "vaiko teisės"savaime bus aiškios(nereikės reklamuoti)."MOKINIO PAREIGOS PRI-VA-LO-MOS VISIEMS MOKINIAMS-IR DIDELIEMS IR MAŽIEMS.Na o jei vaikai"pamiršta"pareigas,galima pasiūlyti palikti mokylą...O varge-o kaip bus su "krepšeliais"?Kaip suprantu čia nepajudinamas dalykas mokykloje.TAI KĄ DARYSIM?

taip pat manytojui, 2017-06-19 14:34
išmok pirma gramatikos, mąstytojau

manytojui, 2017-06-19 13:33
Žiūriu, kad tamsta drąsus tik būdamas bevardis. Įdomu būtų išgirsti tamstos viešą nuomonę su vardu ir pavarde. Štai tada ir galėtumėte teisti kitus, aiškintis, ko verta diskusija. Už krūmų visi drąsūs.

Manyčiau, 2017-06-19 12:49
Rimta diskusija nesigavo nei tarp diskusijos dalyvių ( šnekėjo eiliniais lozungais - reikia reformų ir t.t., bet be konkrečių planų ( matyt ne specialistai, o, šiaip, papliurpti megėjai ), nei tarp komentatorių - kažkokia "vyta' iš vis 10 kartų nesąmones rašinėja, 'kaimietis" irgi ?
Matosi , kad neaktualus straipsnis nei pedagogams, nei įdomus kitiems "švietimiečiams" ?
O kodėl ? Gal todėl, kad diskusijos dalyviai susirinko ne pasiūlymų duoti, kelių iš tamsaus labirinto rodyti, o padejuoti ra pašnekėti bendromis frazėmis - pvz. ... to nėra, čia kažkas prisidengiama, kažkas nesuvokiama, kažkas nesiseka, kažko reikia ......?
Sakytų tiesiai - ko reikia, kas prisidengia, kas nesuvokia, ne pezėtų abstrakčiai - ....nesuvokia politikai, visuomenė ( juokingiausia , kai taip pasako rimtais veidais, kad visuomenė šito dar nesuvokia) .....

kaimieti, 2017-06-19 10:32
Turiu VIENĄ gerą pasiūkymą-nuo š. m.rugsėjo pirmos dienos VISUS"emigrantus iš praeities"varom(t aip VAROM)iš mokyklos. lauk-paseno,šiuolaikinio jaunimo nesupranta,nesupranta technologijų...Ir į mokyklas sukviečiam jaunus pedagogus..Oi-Oi-OI-OI kokia čia nesamonė,-girdziu prieštaraujančius balsus.Mes neturim tiek jaunų pedagogų..Taigi,kad neturit.O jei neturit,tai ko čia"varot"ant tų"emigran tų".Džiaukitės,kad jie dirba"pavojingomis sąlygomis",Dažnai primenama ,kad jie"sovietiniai",kad jų me todai pasenę..O dabar sužinau,kad jie"emigrantai iš praeities"O ką NAUJO,GERO,LIETUVIŠKO,įnešietę į švietimo sistemą per 26 metus????Nusprendėme"pasaulį seną išardysim'....Ir ardom iki pat šios dienos,Uždarom MOKYKLAS(užkalam langus,išdraskom,parduodam..).MOKY... žeminam iki tokio lygio,kad vaikai "turi teises'' pilti fekalijas ant galvos,stumdyti,pavaryti"ant trijų raidžių"..O mes vis "semiamės patirties"iš kitų ES šalių.Ir visas tas ''naujoves"nešame į LIETUVOS darželius,į mokyklas..Ir vis su nauja valdžia(seime)vis daugiau"naujovių"iš užsienio švietimo sistemoje...KO KIA NAUDA iš tokių"naujovių"??GALVOKIM,KURKIM,... kažką savito,LIETUVIŠKO.Tegul kiti mokosi iš mūsų.Ir baikit ,vieną kartą,pjudyti tarpusavyje Žmones.Pagalvokit kas tie"sovietiniai" ar"emigrantai iš praeities",Tai mūsų TĖVAI ir SENELIAI(jie ir Mokytojai).O gal kuris išdrįstumėte pasakyti-mano tėvai ir seneliai nevykėliai nes gyveno,kūrė šeimas,mylėjo,vaikus augino"sovieti niais laikais"Iš tos praeities ir mes visi.

Vytai, 2017-06-18 23:41
Kur gi išgirsi, kai taip su galva blogai...

Rodomi komentarai nuo 1 iki 10. Iš viso: 32

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 32
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas