(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Įvykiai, aktualijos

Medicinai dar ne sunkiausias laikas

2009 m. liepos 16 d.
Natalija KONDROTIENĖ
Spausdinti Komentarai (0) lankomiausias

Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika dabartinę medicinos situaciją apibrėžia trumpai: krizė tik prasidėjo, finansavimas dar labiau mažės, skyriai ligoninėse bus uždaromi, sunkūs laikai medikams tik ateina.

natalija@skrastas.lt

— Nuo sausio 1 dienos medicinos įstaigoms buvo sumažintas įkainis už paslaugas, nuo 1 lito iki 0,89 centų. Ar per pusę metų gydymo įstaigos prisitaikė prie sumažinto finansavimo?

— Didžioji dalis gydymo įstaigų darbuotojų jau suvokia, kas vyksta šalyje. Prognozavome, kad biudžetas bus nesurenkamas, neteikėme vilčių, kurių nebus galima išpildyti, šį kartą buvo kalbėta realiai. Ministerijos pozicija buvo tokia, kad dėl sumažinto įkainio įstaigos nebesurinks 300 milijonų litų, o pacientai iš savo kišenės šios sumos kompensuoti tikrai negalės, tad tenka pačioms įstaigoms efektyvinti savo veiklą, mažinti atlyginimus. Tai vyksta visoje Lietuvoje.

Kai kurie momentai labai stebino: gegužės, birželio mėnesiais medikai įsivaizdavo, kad valstybės lėšų taupymas jų neturėtų paliesti. Nuo 2003 metų buvo įvykdyti 4 darbo užmokesčio didinimo etapai, pagal planą didinimas baigtas pernai. Buvo numatyta, kad darbo užmokestis medikams augs tik tada, jeigu augs šalies BVP. Realybė tokia, kad BVP neauga, tai ir didinti negalime, visi esame šalies dalis — medikai taip pat. Tai niekam nebuvo naujiena, bet kai kurie žmonės manė, kad yra išskirtiniai.

Sunkus momentas buvo, kai keitėsi apmokėjimo sistema iš avansinio į sąskaitinį, kai sumokama įstaigoms už padarytas paslaugas per mėnesį. Apie permainas išsiuntinėjome visoms įstaigoms perspėjimus iš anksto, tik Šiaulių ligoninė priėmė gerą priemonių planą, peržiūrėjo ir stabdė visas vykdomas investavimo, remonto programas, išanalizavo dar iki pasikeitimų, lapkričio mėnesį, esamą finansinę įstaigos situaciją. Ne visi tai nepadarė.

— Kokioms gydymo įstaigoms permainas priimti buvo sunkiausia?

— Sudėtinga buvo visoms apskrities ligoninėms, lengviausia prisitaikyti yra privačiam sektoriui. Susimažino atlyginimus ir tiek.

— Apskrities ligoninėse uždaromi skyriai, pernai jau buvo uždaryti Akušerijos skyriai, kokia laukia ateitis mažesnių ligoninių?

— Tai yra viena didžiausių medicinos aktualijų nuo 2001 metų, kai buvo pradėta kurti medicinos tinklo strategija. Vyriausybės bei sveikatos ministerijos pocizija dėl tolimesnių sveikatos apsaugos reformų yra aiški: efektyvinti medicinos įstaigų darbą. Rajonų ligoninės nebus uždarytos, tačiau turės rasti savo nišą.

Akušerijos skyrių uždarymu buvo spekuliuojama, žmonėms baisu tik pradžioje, nes esant mažam gimdymų skaičiui, darbas tampa nebeefektyvus, kenčia paslaugos saugumas ir kokybė. Saugiau ir ekonomiškai efektyviau ne gydytoją vežti pas pacientą, o pacientą pas gydytoją. Nėščiųjų pervežimas į Šiaulių akušerijos-ginekologijos kliniką pasiteisino, nebereikia išlaikyti skyrių apskrityje dėl kelių gimdymų, o pasirašius sutartį su greitosiomis, moterys nuvežamos į kliniką Šiauliuose. Nebuvo Lietuvoje nė vienos, su tuo susijusios, nelaimės.

Tą patį planuojama daryti su vaikų ligų bei chirurgijos skyriais. Jei vaikų skyrių vasarą galima uždaryti mėnesiui ar dviems, o susirgusius kelis vaikus nuvežti į Šiaulius, tai kam tokį skyrių beatidaryti? Belieka suorganizuoti ir suderinti vaikų ar kitų ligonių pervežimo sistemą.

— Ar nebus ligoninės suinteresuotos kuo ilgiau išlaikyti skyrius dėl didesnio finansavimo?

— Tai vyko visada — natūralus procesas. Ministerija analizuoja esamą ligoninių situaciją: kiek yra gydymo įstaigose dirbančiųjų, kiek gyventojų aptarnaujama, kokių ir kiek paslaugų suteikiama, kokiu paros metu, ir kiti dalykai. Chirurgas geras yra tik tada, kai jis daug operuoja, kaip ir bet kuris specialistas, o jei padaromos kelios procedūros per mėnesį, iškyla klausimas, koks specialisto profesionalumas.

Niekas nesako, kad ligoninių neturi būti, bet jei gydytojas atvažiuoja budėti į ligoninę tik tam, kad būtų išlaikyta įstaigos licencija, o be viso to, jiems sumokami 2-3 kartus didesni atlyginimai negu vietiniams gydytojams, tai blogai. Jie išveža didžiulius pinigus, o realių pajamų įstaigoms neatneša, nes nesuteikia paslaugų.

Uždarinėti skyrius ar ligonines nėra politiškai populiarus sprendimas, tai yra labai jautri socialinė sfera. Negalime viską matuoti pinigais. Reikia apsaugoti žmones, nes medicinos neefektyvumas paskatins pacientus važiuoti gydytis kitur. Kitas klausimas, ar pasirengusios ligoninės priimti srautus pacientų.

— Ar neketinama medicinos sistemos finansavimą stiprinti įvedant savanorišką sveikatos draudimą?

— Buvo siūlyta daug savanoriško draudimo projektų. Šiandien tai nėra pagrindinė svarstoma tema. Kai gyventojų pajamos bei biudžetas mažėja, įvedinėti tokio draudimo neketinama. Dabar galvojama, kaip turint gerokai mažesnę sumą padaryti, kad nenukentėtų medikai, o pacientai gautų kokybiškas paslaugas.

— Prasidėjus sunkmečiui, kiek greitai ligoninės realiai ėmė veržtis diržus?

— Kai prasidėjo taupymas, teko išgirsti pastebėjimų, kad labai neblogai medikai gyveno. Buvo atsipalaidavimo laikas. Nepamatuoti brangių tyrimų, brangios aparatūros pirkimai. Gal nereikėjo nedidelėse rajonų gydymo įstaigose susipirkti naujausios įrangos, įrenginėti prabangias operacines, kuriose nebus operuojama.

Visi sutinka, kad Lietuvos medicinos sistemą reikia pertvarkyti. Daugiaprofilinių, moderniausių, operuojančių ligoninių tinklas yra per platus. Neturi būti tokių ligoninių kas 40 kilometrų, tai neracionalu.

Į mediciną didžiuliai pinigai atėjo per paskutiniuosius penkeris metus. Nelabai valdomos ir pamatuotos plėtros buvo labai daug. Suprantami dalykai, nes buvo laikas, kai buvo galimybių įsigyti brangios aparatūros, suteikti geriausių paslaugų. Tas laikas praėjo.

— Ar kitais metais medicinos finansavimas keisis?

— Šiemet buvo sudėtinga, kai per mėnesį reikėjo sugalvoti, kaip galima sutaupyti 300 milijonų litų. Tai neįtikėtinai trumpas laikas, o suderinti reikėjo ir su politikais, profsąjungomis, suinteresuotomis šalimis, paslaugų tiekėjais, visuomene. Kad pasiruoštume kitiems metams, laiko turime daugiau. Reformas lengviausia daryti, kai yra pakankamai pinigų, o dabar...

Kitais metais medicinos finansavimas dar labiau mažės. Kad to neįvyktų turi augti verslas, ekonomika, bet ar to galime tikėtis? Medicinoje dar tik prasideda krizė, laukia tikrai nelengvas laikas. Pinigų bus dar mažiau, todėl svarbu juos jau dabar labai efektyviai naudoti. Svarbu išsaugoti paslaugas, o ne struktūras.

— Ar teko susidurti su panašia krize?

— 1999 metais, kai visus krėtė Rusijos krizė, medicinoje situacija buvo labai bloga, „kritome“ į milžiniško dydžio kreditinius įsiskolinimus. Tris mėnesius negalėjome apmokėti įstaigoms paslaugų.

Iš tos patirties darome išvadas: geriau karti tiesa, negu kuriami nepamatuoti lūkesčiai. Tada buvo „popierinis“ biudžetas, žinojome, kad nesurinksim tiek pinigų, o pasirašinėjome sutartis, vykdėme paslaugų teikimą, nors žinojome, kad apmokėti negalėsime. Medicinos sistemos negalima praskolinti. Dabar iš buvusios situacijos galima tik pasimokyti.

— Ar dėl sudėtingos situacijos medicinoje neprasidės antroji medikų emigracija?

— Prasidėjusi didžiulė medikų emigracija į užsienio gydymo įstaigas buvo pristabdyta tik valdžios ir medikų susitarimu dėl atlyginimų didinimo. Tik taip galima išsaugoti medikus Lietuvoje.

Visiškai reali galimybė, kad vėl prasidės medikų emigracija. Išvažiuoja aktyviausi ir geriausi specialistai. Kol kas pasakyti, kad greitai viskas bus gerai, sunku, tačiau tas sunkus laikas tikrai praeis.

PATARIMAS: Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika sakė, kad kitais metais finansavimas mažės dar labiau, todėl medicinos įstaigos lėšas jau dabar naudoti privalo racionaliau.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Dienos populiariausi

Medicinai dar ne sunkiausias laikas

2009 m. liepos 16 d.
lankomiausias

Joniškyje automobilis mirtinai sužalojo dviratininkę

2009 m. liepos 16 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas